OILESEN Vitaminas D3 400 10ml

Informacinis lapelis

OILESEN™ Vitaminas D3

Maisto papildai

Vitamino D3 šaltinis.

Vitaminas D padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę, normalią raumenų funkciją ir imuninės sistemos veiklą, normalią kalcio ir fosforo absorbciją bei (arba) įsisavinimą.

Vitaminas D reikalingas normaliam vaikų kaulų augimui ir vystymuisi.

OILESEN™

Vitaminas D3 1000

minkštos kapsulės

OILESEN™

Vitaminas D3 400

aliejinis tirpalas

Sudedamosios dalys: pirmojo spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejus, kapsulės apvalkalas (želatina, drėgmę išlaikanti medžiaga glicerolis), natūralios kilmės cholekalciferolis (vitaminas D3) (0,8 %).

Sudedamosios dalys: pirmojo spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejus, natūralios kilmės cholekalciferolis (vitaminas D3) (0,04% m/v).

1 kapsulėje yra 25 µg (1000 TV) vitamino D3 (500 % RMV*)

1 laše yra 10 µg (400 TV) vitamino D3 (200 % RMV* suaugusiesiems/ 100 % RMV* kūdikiams ir mažiems vaikams iki 3 metų)

Vartojimas: rekomenduojama vartoti po vieną kapsulę per dieną valgio metu. Kūdikiams ir mažiems vaikams kapsulės turinį išspausti į valgį, gėrimą ar tiesiai į burną. Vaikams nuo 3 metų arba turintiems rijimo problemų, kapsulę galima kramtyti.

Vartojimas: rekomenduojama vartoti po vieną lašą per dieną su maistu, gėrimu arba tiesiai į burną dozuojant pipete.

*RMV - referencinė maistinė vertė

Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Labai svarbu sveika ir subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

Laikyti sausoje, tamsioje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Gamintojas: Valentis AG, CH-6982 Agno - Lugano, Šveicarija.

Platintojas: UAB “Valentis Pharma”, Molėtų pl. 11, LT-08409 Vilnius, Lietuva.

Pagaminta ES.

Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris sintetinamas žmogaus odoje, epidermio gilesniuosiuose sluoksniuose, veikiant ultravioletiniams (UV-B) saulės spinduliams. Vitamino D gaunama iš augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktų, tačiau natūraliuose produktuose jo kiekiai nėra dideli. Daugiausia vitamino D randama riebioje žuvyje (lašišose, silkėse, unguriuose), kiaušinio trynyje, kepenyse, svieste, sūryje. Vitamino D trūkumo paprastai nejaučia žmonės, gyvenantys ties pusiauju, kur netrūksta saulės spindulių. Teigiama, kad žiemą šio vitamino nepakanka daugiau kaip 80% mūsų platumos gyventojų.

Kuo svarbus vitaminas D?

Vitaminas D organizme atlieka daug funkcijų, iš kurių pagrindinė yra palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo koncentraciją, kuri svarbi ir ląstelėse vykstantiems procesams, ir kaulų mineralizavimui, ir nervų bei raumenų funkcijai. Vitaminas D pagerina kalcio bei fosforo įsisavinimą plonosiose žarnose ir padeda palaikyti reikiamą kalcio kiekį kraujyje.
Vitaminas D ypač reikalingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procese. Nesant vitamino D organizme pasisavinama tik apie 15 proc. kalcio ir apie 60 proc. fosforo, todėl vitaminas D būtinas normaliam vaikų kaulų ir dantų vystymuisi ir augimui
Pakankamas vitamino D ir kalcio kiekis organizme vaikystėje ir paauglystėje, kuomet kaulai kaupia kalcį, tankėja ir ypač intensyviai auga, yra labai svarbus ir nulemia kaulų mineralizacijos būklę vėlesniais gyvenimo tarpsniais.
Nustatyta, kad Vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją. Trūkstant organizme vitamino D raumenys silpsta.
Vitaminas D turi reikšmės imuninei sistemai. Jis dalyvauja užtikrinant normalų imuninės sistemos funkcionavimą, moduliuojant priešuždegiminį atsaką.

Kodėl vitamino D dažnai trūksta kūdikiams ir mažiems vaikams?

Vitamino D atsargos žmogaus organizme (odoje, raumenyse, riebaliniame ir kituose audiniuose) nėra gausios. Išnešioto naujagimio vitamino D atsargos pasibaigia maždaug po 8 savaičių, o neišnešiotų kūdikių organizmas vitamino D sukaupia dar mažiau, todėl neišnešioti gimę vaikai dažniau serga rachitu. Motinos piene vitamino D kiekis yra nevienodas. Net ir vasarą vitamino D motinos piene nebūna daug, maždaug apie 50 tarptautinių vienetų (TV) viename litre, todėl paprastai kūdikiams nuo 2-4 savaičių amžiaus vitamino D rekomenduojama duoti papildomai, ypač rudens-žiemos laikotarpiu.

Kas lemia vitamino D trūkumą paaugliams bei suaugusiesiems?

Be genetinių veiksnių yra trys pagrindinės priežastys:

Mitybos įpročiai. Nepakankamai vartojama vitamino D turinčio maisto.

Šviesos trūkumas. Odoje susidarantis vitamino D kiekis ne visuomet yra pakankamas. Žiemą labai trūksta saulės šviesos, o vasarą ultravioletinius spindulius sulaiko kremai nuo saulės, vis daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, todėl vitamino D sintezė odoje gali būti nepakankama.

Tam tikrų organizmo funkcijų sutrikimai.

Vitamino D vartojimo rekomendacijos

Yra pastebėta tendencija, kad paprastai pasirūpinama duoti pakankamai vitamino D kūdikiams, tačiau vėliau reikiamo vitamino D kiekio palaikymu organizme nebesirūpinama. Daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje) atlikti tyrimai rodo, kad įvairių amžiaus grupių gyventojai suvartoja nepakankamai vitamino D. Mokslininkai ir gydytojai susirūpinę, kaip užtikrinti, kad vitamino D trūkumas nekeltų grėsmės gyventojų gyvenimo kokybei, todėl vyksta tyrimai ir intensyvios diskusijos. Paskutiniu metu siūlomos tokios vitamino D vartojimo normos Centrinės Europos gyventojams:

Kūdikiams ir vaikams iki metų	400 - 600 TV per dieną
Vaikams ir paaugliams iki 18 metų	600-1000 TV per dieną, priklausomai nuo kūno svorio ir buvimo saulėje.
Suaugusiems ir vyresniojo amžiaus žmonėms	800 – 2000 TV per dieną, priklausomai nuo kūno svorio ir buvimo saulėje.
Nėščiosioms antrą nėštumo trimestrą	1500 – 2000 TV

Rekomenduojami vitamino D kiekiai žmonėms, kuriems labiausiai jo trūksta:

Neišnešioti kūdikiai	400 - 800 TV per dieną
Nutukę ir vyresnio amžiaus žmonės	600 - 4000 TV per dieną
Dirbantys naktimis ir juodaodžiai	1000 – 2000 TV per dieną

Jei vasarą daug laiko praleidžiama lauke, tuomet vitaminą D vartoti rekomenduojama tik spalio - balandžio mėnesiais. Vyresnio amžiaus žmonėms (nuo 65 m.), rekomenduojama vitaminą D vartoti ištisus metus. Nesant tikriems dėl reikalingo vitamino D kiekio vartojimo, rekomenduojame atlikti tyrimą vitamino D kiekiui organizme nustatyti. Smarkus ir ilgalaikis vitamino D perdozavimas yra pavojingas, todėl būtina atkreipti dėmesį į vitamino D saugaus vartojimo normas.

Didžiausi vitamino D kiekiai, kuriuos saugu vartoti kasdien, nustatyti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertų:

Kūdikiams ir vaikams iki metų	1000 TV (25 μg) per dieną
Vaikams nuo 1 iki 10 metų amžiaus	2000 TV (50 μg) per dieną
Vaikams ir paaugliams nuo 11 iki 17 metų	4000 TV (100 μg) per dieną
Suaugusiems ir vyresniojo amžiaus žmonėms, kai jų kūno svoris normalus	4000 TV (100 μg) per dieną
Suaugusiems ir vyresniojo amžiaus žmonėms, kai jų kūno svoris per didelis	10000 TV (250 μg) per dieną
Besilaukiančioms kūdikio bei maitinančioms moterims	4000 TV (100 μg) per dieną.

Literatūra:

1. European Food Safety Authority (EFSA) Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA) (2010). “Scientific opinion on the substantiation of health claims related to vitamin D and normal function of the immune system and inflammatory response (ID 154, 159), maintenance of normal muscle function (ID 155) and maintenance of normal cardiovascular function (ID 159) pursuant to Article 13(1) of Regulation (EC) No 1924/2006”. EFSA Journal 2010; 8(2):1468–85.

2. European Food Safety Authority (EFSA) Scientific opinion of the Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA) (2008). “Scientific substantiation of a health claim related to calcium and vitamin D and bone strength pursuant to Article 14 of Regulation (EC) No 1924/2006”. EFSA Journal 2008; 828:1-13.

3. European Food Safety Authority (EFSA) Scientific opinion of the Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). “Scientific opinion of the substantiation of a health claim related to calcium and vitamin D and maintenance of bone (ID 350) pursuant to Article 13(1) of Regulation (EC) No 1924/2006”. EFSA Journal 2009; 7(9):1272.

4. European Food Safety Authority (EFSA) Scientific opinion of the Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). “Scientific Opinion on the substantiation of health claims related to vitamin D and maintenance of bone and teeth (ID 150, 151, 158), absorption and utilisation of calcium and phosphorus and maintenance of normal blood calcium concentrations (ID 152, 157), cell division (ID 153), and thyroid function (ID 156) pursuant to Article 13(1) of Regulation (EC) No 1924/2006”. EFSA Journal 2009; 7(9):1227.

5. European Food Safety Authority (EFSA) Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). Scientific Opinion in relation to the authorisation procedure for health claims on calcium and vitamin D and the reduction of the risk of osteoporotic fractures by reducing bone loss pursuant to Article 14 of Regulation (EC) No 1924/20061. EFSA Journal 2010; 8(5):1609.

6. IOM (Institute of Medicine). 2011. Dietary Reference Intakes for Calcium and Vitamin D. Washington, DC: The National Academies Press.

7. Holick MF. Vitamin D Deficiency. The New England Journal of Medicine. 2007; 357:266-81.

8. Barzda A. et al. Suaugusių Lietuvos žmonių faktinės mitybos tyrimas ir vertinimas. Medicinos teorija ir praktika 2009; 15(1):53-58.

9. Pludowski P. et al. Practical guidelines for the supplementation of vitamin D and treatment of deficits in Central Europe. Endocrinologia Polska 2013; 64(4):319-327.

10. Kull Jr M, Kallikorm R, Tamm A, Lember M. Seasonal variance of 25-(OH) vitamin D in the general population of Estonia, a Northern European country.

11. EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA); Scientific Opinion on the Tolerable Upper Intake Level of vitamin D. EFSA Journal 2012;10(7):2813.