Štai, ko vyrai niekada nesupras: „Kaip jūs galite taaaip ilgai plepėti?“, „Ką jūs ten veikiate?“, „Kiek gi galima?“ ir taip toliau. Ir galima, ir norisi, ir ,pasirodo, būtina.

Nuo seno merginos ir moterys rinkdavosi į krūvą: tiesa, dabar niekas kryželiu nebesiuvinėja, o mergaitiški vakarėliai panašūs į draugių susibėgimus iš serialo „Seksas ir miestas“ – vynas, šiek tiek užkandžių ir kalbos apie vyrus bei gyvenimą. Ar kada pagalvojote, kodėl kartais mums taip gyvybiškai svarbu susitikti su draugėmis ir aptarti „reikalus“?

Ogi todėl, kad toks poreikis mumyse užkoduotas nuo amžių amžinųjų. Šiuolaikinėje kultūroje nebeliko iniciacijos tradicijų, kai bręstanti mergaitė įvedama į merginų, o mergina – į moterų pasaulį.

Kad augtume, bręstume ir tobulėtume mes nuo pat vaikystės, sąmoningai ar nesąmoningai, stengiamės kopijuoti savo kelyje sutiktas charizmatiškas moteris, kuriomis žavimės. Juk kiek kartų pagalvodavome: „Kai būsiu mama, norėčiau atrodyti kaip ji, o kai pasensiu – kaip ji...“

Paauglystėje mums norisi kopijuoti išorę: plaukų spalvą, šukuoseną, drabužių stilių, bet tai nieko neduoda mūsų dvasiniam gyvenimui. Vėliau norisi peno mūsų vidui, o moterų draugija – tai iniciacijos analogas, reikalingas, kad moteris taptų tikra moterimi.

Iki šiol Indijoje ir Nepale yra genčių, kuriose yra tradicija rinktis į „seseriškus“ ar „broliškus“ ratelius – juose yra galimybių puoselėti savo moteriškumą ar vyriškumą.

„Seseriškas“ draugijas renka įtakingos genties moterys, valdovų ir žynių žmonos, gerbiančios ir mylinčios vyrus bei gyvenimą, nejaučiančios nuoskaudų vyriškai giminei – jos savo patirtį perduoda mažiau patyrusioms merginoms.

Taip ir dabar: neišvengiamai draugių ratelyje yra viena, kuriai nusisekė šeimyninis gyvenimas, kita – padariusi pavydėtiną karjerą, trečia – stulbinanti visus aibe hobių, ketvirta – puiki daugiavaikė mama. Plepėdamos, regis, apie visai nereikšmingus dalykus, o paskui prieidamos ir prie savo gyvenimo momentų, moterys tarsi dalijasi savo sėkme su kitomis, savotiškai ja „užkrečia“ ir paskatina veikti.

Be to, pokalbiuose „tarp mūsų, mergaičių“, kiekviena gali būti atvira ir išsišnekėti apie tai, ką girdint vyrams tikrai nesinorės aptarinėti. Taip, draugėms gali išlieti visą liūdesį ir gėlą, nesigėdydama paverkti ir būti išklausyta net vidury nakties. Gyvas bendravimas duoda šimtą kartų daugiau nei visa lentyna saviugdos knygų...

Draugės – mūsų sąjungininkės, ir net jei kartais mūsų nepalaiko tėvai, darbdaviai, nuosavi vyrai, giminaičiai, jos mus supras ir palaikys, ypač, jei draugystė laiko patikrinta, ilga ir nuoširdi. Juk mes su jomis turime bendrą, tik mums žinomą istoriją, jos mus matė visokias – kenčiančias, nusivylusias ir skrajojančias ant meilės sparnų, o ne tik tas ofisų princeses ar tobulas sutuoktines, kurias kartais vaidiname viešumoje.

Su draugėmuis mes galime nusikratyti visuomenės spaudimo naštos būti patogia: madingai rengtis (kad patiktume ne sau, o kažkam), skaniai gaminti (nors to nekenčiame), susirasti vyrą (nors dabar norisi pabūti vienoms).

Todėl grįžusios iš vakarėlio su seniai nematytomis draugėmis, mes kartais jaučiamės psichologiškai pailsėjusios labiau, nei po dešimties dienų atostogų... Draugės – tai mūsų (iš)gyvenimo terapija!

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Misija - sustabdyti laiką: mokslininkai surado vaistus, kurie gali padėti moterims gyventi ilgiau (359/0) 

Naujas tyrimas nustatė, kuo kava gali būti naudinga moterims (326/0) 

Moterims: mitybos patarimai, kurie įkvėps gyventi sveikiau (599/0) 

Ligonių kasos kviečia moteris profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio (395/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0