Bėgimas – viena populiariausių ir prieinamiausių aktyvių veiklų. Ja gali užsiimti kiekvienas, turintis bent minimalų fizinį pasirengimą. Reguliarus, organizmui pritaikytas bėgimas – tai puikus būdas išlikti sveikam, pagerinti fizinę būklę ir psichologinę savijautą. Tačiau kai nesilaikoma tam tikrų taisyklių ir neatsižvelgiama į savo kūno poreikius, bėgimas, kaip ir bet kuri kita aktyvi veikla, gali nulemti įvairias traumas bei pažeidimus.

Plačiau apie tai, ką turėtų žinoti bėgiojantys ar planuojantys pradėti tai daryti žmonės, pranešime žiniasklaidai pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytojas ortopedas-traumatologas Arnoldas Sipavičius.

Visokeriopą naudą teikiantis sportas

Pasak pašnekovo, bėgiojant dirba visos mūsų raumenų grupės, todėl stiprėja tiek apatinės, tiek viršutinės kūno dalies raumenys, gerėja bendra kūno forma. Bėgant taip pat gerėja deguonies įsisavinimas organizme, kvėpavimo funkcija, didėja fizinė ištvermė ir darbingumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bėgimas gerina kraujotaką, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, spartina medžiagų apykaitą, padeda efektyviau deginti kalorijas ir yra puiki nutukimo prevencijos priemonė. Bėgiojimas taip pat gali padėti pagerinti laikyseną, išlaikyti sąnarių judrumą, sulėtinti su amžiumi susijusius organizmo senėjimo procesus.

Bėgimas naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Bėgiojimas lauke suteikia galimybę pasimėgauti supančia aplinka, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, gerina miego kokybę ir yra siejamas su nerimo bei depresijos simptomų mažėjimu. Tyrimų duomenimis, bėgiojimas gali efektyviai pagerinti kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis, dėmesio koncentracija ir kt. Mūsų emocinei sveikatai, laimės pojūčiui ir ilgaamžiškumui svarbią reikšmę turi socializacija. Bėgimas daugeliui tampa puikia galimybe bendrauti su bendraminčiais, dalintis patirtimi, kartu dalyvauti bėgimo varžybose.

Dažniausios bėgikų traumos ir pažeidimai

Nors bėgimas suteikia daug naudų, bėgiojant netinkamai, gresia įvairios traumos ir pažeidimai. Pasirinkus per didelį krūvį ar intensyvumą, bėgimas gali išvarginti ir išsekinti, avint netinkamus sportinius batelius, gali pradėti skaudėti nugarą, klubo sąnarius, kelius, formuotis netaisyklinga laikysena.

Arnoldo Sipavičiaus teigimu, dažniausia bėgiojimo nulemta problema – apatinės galūnės sąnarių ir raumenų skausmai. Juos gali sukelti per didelis krūvis, bėgimo technikos niuansai, netinkama avalynė, bendro fizinio pasiruošimo trūkumas. Esant tam tikriems anatominiams ypatumams, raumenų balanso sutrikimams gali būti perkraunami sąnariniai paviršiai ilgainiui sukeliantys skausmą, funkcijos praradimą, sąnarinių paviršių, meniskų, raiščių ar sausgyslių lėtinius pažeidimus. Bėgiojant taip pat neišvengiama ir ūmių traumų – raiščių patempimų, plyšimų. Pasak gydytojo, dažniausiai pažeidžiamos čiurnos, kelio ir klubo sąnarių struktūros.

„Jeigu po traumos ar ilgainiui bėgiojant atsiranda skausmas, tinimas, nestabilumo jausmas, judesio amplitudės sumažėjimas, šie simptomai nepraeina pailsėjus ir vėl bėgant pasikartoja, reikėtų nedelsti ir kreiptis į ortopedą-traumatologą“, – atkreipia dėmesį gydytojas.

Negydomi pažeidimai progresuoja 

Pasak specialisto, jeigu traumos susijusios su menisko, raiščio, kremzlės pažeidimu, siekiant nustatyti galimą jų priežastį, atliekama sąnario, galūnės apžiūra, tam tikri klinikiniai testai ar jų kombinacijos. Diagnozės patikslinimui pasitelkiami instrumentiniai tyrimai: rentgenograma, ultragarsinis, magnetinio rezonanso tyrimas ir kt. Esant perkrovimo pažeidimui, atliekamas funkcinis ištyrimas judesio laboratorijose. Šio ištyrimo metu analizuojami judesiai, galūnės apkrovimas skirtinguose pavargimo lygiuose ir kt.

„Minėti pažeidimai negali išnykti patys, o bėgant laikui jie progresuoja. Negydant, gali didėti jų apimtis, todėl vėliau gali prireikti sudėtingesnio gydymo, ilgiau užtruks ir pooperacinis periodas. Nesikreipiant dėl gydymo ilgainiui gali grėsti netgi fizinę veiklą stipriai apribojantis dalinis sąnario funkcijos praradimas. Tuo tarpu pažangūs gydymo metodai gali padėti sėkmingai pašalinti pažeidimų priežastis ir grąžinti galimybę toliau džiaugtis aktyviu gyvenimu bei judėjimo teikiamu malonumu. Taigi, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos laiku“, – pabrėžia A. Sipavičius.

Tausojančios artroskopinės operacijos 

Diagnozavus lokalų kremzlės pažeidimą, meniskų, raiščių pažeidimą ar plyšimą, daugeliu atvejų prireikia chirurginės intervencijos. Siekiant atkurti pažeistą struktūrą, dažniausiai atliekamos minimaliai invazyvios (artroskopinės) meniskų, raiščių, kremzlės operacijos.

„Operacija dažniausiai atliekama pacientui taikant bendrinę nejautrą, jos trukmė – iki 2 valandų. Operacijos metu atliekami maži pjūveliai, per vieną iš jų į kelio sąnarį įvedama kamera, atidžiai apžiūrimos visos kelio sąnario struktūros, identifikuojamas pažeidimas ir, naudojant specialius instrumentus bei priemones, pažeistos struktūros susiuvamos, pašalinamos arba rekonstruojamos.

Šiuolaikinė medicina leidžia pasiūlyti vis pažangesnių kelio sąnario problemų būdų. Meniskų siuvimui naudojami specialūs siūlai, kurių dėka siuvant neprireikia papildomų pjūvių. Atliekant kremzlės rekonstrukciją, pažeistas kremzlinis paviršius atnaujinamas ir/arba padengiamas membrana. Kryžminių raiščių rekonstrukcijai naudojamos tos pačios paciento kojos sausgyslės, iš kurių formuojamas naujas kryžminis raištis. Naujai suformuotas transplantatas fiksuojamas kauliniuose kanaluose specialiais implantais fiksatoriais (sraigtais, endosagomis)“, – pasakoja didelę patirtį atliekant artroskopines kelio sąnario operacijas turintis ortopedas-traumatologas.

Po tokios operacijos pacientas įprastai gali vykti namo tos pačios dienos vakarą ar kitos dienos rytą. Prieš jam išvykstant parengiamas pooperacinės priežiūros planas (suplanuojami perrišimai, skiriami vaistai pooperaciniam skausmui malšinti), kojos apkrovimo režimas (pateikiamos ramentų, ortopedinių įtvarų naudojimo, judesio amplitudės rekomendacijos), aptariamas reabilitacinis gydymas, suplanuojamas sekančio vizito laikas. Esant poreikiui, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Pradinis reabilitacinis gydymas gali būti pradedamas iš karto po operacijos, aktyvus – nuo 6–7 savaitės. Ramentų įprastai prireikia iki 3 savaičių po operacijos.

Sveikimo periodo, po kurio galima sugrįžti į aktyvią veiklą, trukmė kiekvienam pacientui yra individuali. Pasak specialisto, ji priklauso nuo sužalojimo ar jų derinio pobūžio, atliktos operacijos ir kitų veiksnių.

„Atlikus kremzlės pažeidimų gydymą ar menisko susiuvimą, fizinis krūvis ribojamas iki 6–8 savaičių po operacijos, o pilnas grįžimas į aktyvią veiklą ir neribotas krūvis galimas po 4–6 mėnesių (tiek laiko trunka reabilitacinis gydymas, kol atstatomi raumenys ir kt.). Po kryžminių raiščių rekonstrukcijos grįžimas į sportą galimas sugijus naujai suformuotam kryžminiam raiščiui, o tai trunka apie 6–9 mėnesius“, – aiškina A. Sipavičius.

Laikantis gydytojo rekomendacijų, galima tikėtis visiško būklės pagerėjimo ir galimybės grįžti prie įprastos aktyvios veiklos bei fizinių krūvių.

Ortopedas-traumatologas sako, kad kartais kremzlės, meniskų, raiščių perkrovimo ir žalojimo priežastis yra įgimtos arba įgytos kojos kaulų mechaninės ir anatominės ašies deformacijos. Dėl šių deformacijų fizinio krūvio metu atsirandantis apkrovimas susikoncentruoja mažame plote, todėl gali būti pažeidžiamos minėtos struktūros. Tokiu atveju rekomenduojama kaulinės ašies korekcinė operacija, kurios tikslas – sumažinti pažeistos vietos apkrovimą (perkrovimą), perkeliant jį į sveikesnę sąnario dalį. Dažniausiai pasitaiko blauzdikaulio artimojo galo ir šlaunikaulio tolimojo galo deformacijos, keičiančios kojos mechaninę ašį. Kaulinės ašies korekcinė operacija gali išsaugoti kelio sąnarį ir pratęsti jo tarnavimo laiką, taip padėdama atitolinti ar išvengti kartotinių operacijų ar sąnarių endoprotezavimo. Pasak pašnekovo, kojos ašies korekcinės operacijos gali būti kombinuojamos su artroskopinėmis meniskų, kremzlės ar kryžminių raiščių rekonstrukcinėmis operacijomis (tos pacios procedūros metu). Po tokių operacijų krūvio ribojimas (neminimas, vaikščiojimas ramentais) vidutiniškai trunka tiek pat, kaip ir po kitų minėtų operacijų – apie 6 savaites, o reabilitacinis periodas iki grįžimo į aktyvią veiklą – apie 6 mėnesius.

Kaip bėgioti saugiai

Baigdamas pokalbį specialistas sako, jog bėgime, kaip ir kiekviename kitame sporte, svarbiausia – nuoseklumas ir įsiklausymas į savo kūną. Pradėti bėgioti reikėtų nuo trumpesnių atstumų, nesudėtingų trasų ir palaipsniui didinti intensyvumą. Saugiam bėgiojimui taip pat svarbu pasirinkti tinkamą avalynę. Siekiant išvengti traumų, reikėtų nepamiršti ir tinkamo apšilimo. Jis padidina raiščių ir sausgyslių elastingumą, o tuo pačiu mažina raumenų ar sausgyslių patempimo bei kitų pažeidimų tikimybę. Tuo tarpu specialūs pratimai po bėgimo palengvina ir pagreitina atsigavimą.

„Idealu, jeigu bėgioti pradėtumėte su treneriu, iš kurio gautumėte bėgiojimo technikos ir kitų profesionalių rekomendacijų. Prieš pradedant sportuoti, taip pat reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju – tai ypač svarbu besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems kitų sveikatos sutrikimų“, – pataria gydytojas ortopedas-traumatologas A. Sipavičius.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Informacija iš: 

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Bėgimas gerina sveikatą ir suartina žmones (102/0) 

Pasaulinės bėgimo dienos siekis – didinti motyvaciją bėgioti (90/0) 

Pasaulinę bėgimo dieną − skatinimas pajudėti dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos (126/0) 

Judėjimo sveikatos labui diena: judėkime išradingai ir sistemingai (148/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0