Naujausia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro statistika niūri – Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ligų išlieka itin aukštas: praėjusiais metais širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) tapo pagrindine daugiau nei pusės visų mirčių priežastimi.

Tačiau yra ir gerų žinių. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, didžiosios dalies širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, o svarbiausia, tai galima padaryti savo pačių pastangomis.

„Lietuviai turėtų ypač rūpintis širdies ligų prevencija – jos neretai yra paveldimos, o kaip žinia, jau daugelį metų pagal sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL pirmaujame Europoje. Vis tik, nereikėtų nusivilti – daug kas priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo mūsų pačių. Pasaulio sveikatos organizacijos išvadose teigiama, kad apie 80 proc. šių ligų atvejų galima būtų išvengti, jei tik žmogus rūpintųsi savo mityba, fiziniu aktyvumu ir atsisakytų žalingų įpročių“, – sako R. Stukas.

Dažna širdies liga prasideda lėkštėje

Profesorius išskyrė dvi šalyje vyraujančias ligas: arterinę hipertenziją, kitaip žinomą kaip aukštą kraujospūdį, ir išeminę širdies ligą, kurią nulemia kraujagyslių kalkėjimas.

„Abiem ligoms įtaką daro gyvenimo būdas, tačiau kraujagyslių kalkėjimui, t. y. aterosklerozei – ypač. Ją neretai iššaukia ne kas kitas, o netinkama mityba, tiksliau, perteklinis gyvulinės kilmės riebalų turinčio maisto, kurio sudėtyje gausu cholesterolio, vartojimas. Cholesterolis netirpsta kraujyje, susijungia su kraujo plazmos baltymais ir nusėda ant kraujagyslių sienelių. Jos siaurėja, formuojasi trombai, sutrinka kraujotaka ir organizmo aprūpinimas deguonimi. Blogiausia, kai dėl to ištinka širdies infarktas ar smegenų insultas“, – pranešime žiniasklaidai teigia R. Stukas.

Anot profesoriaus, norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, visų pirma reikėtų savo mityboje sumažinti riebalų kiekį.

„Norint, kad mityba būtų palanki širdžiai, reikėtų riboti riebios kiaulienos, riebios jautienos, lašinių vartojimą. Cholesterolio perteklius organizme susidaro laikui bėgant, todėl nors neretai pacientams atrodo, kad kuri nors iš ŠKL juos užklupo netikėtai, tačiau liga eilę metų buvo skatinama dažnai valgomų riebių patiekalų. Kasdieniam vartojimui verčiau rinktis liesą, raumeninės dalies vištieną – pavyzdžiui, jos krūtinėlę. Žinoma, prieš valgant, reikėtų nuimti apskrudusią odelę“, – patarimu dalijasi profesorius.

Renkantis mėsą, gydytojas pataria atidžiai skaityti etiketes.

„Visuomet patariu geriau jau suvalgyti mažiau, bet kokybiškesnės mėsos. Rinkitės tokią, kuri būtų ne tik liesa, bet ir užauginta be antibiotikų, geriausiai šviežia. Tikėtina, kad šviežesnė bus pagaminta Lietuvoje, o ne importuota. Dar geriau, jei ant pakuotės nurodyta konkreti kilmės vieta – išties labai vertinga, jei gamintojas pateikia ir regioną, kuriame paukščiai užauginti. Vištieną pasigaminkite patys namuose su mažai riebalų ir druskos. Beje, perteklinis maisto sūdymas neretai būna kaltas dėl padidėjusio kraujospūdžio“, – sako R. Stukas.

Jis priduria, kad ne tik kiauliena ar kita riebi mėsa, bet ir nesaikingas pieno produktų, tokių kaip sviestas, riebi varškė, vartojimas skatina cholesterolio koncentracijos didėjimą kraujyje.

Fizinis aktyvumas: koks geriausias širdžiai?

R. Stukas pabrėžia, kad kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, reikia nepamiršti ir fizinio aktyvumo svarbos.

„Tai ypač aktualu dirbantiems sėdimą darbą. Statistika rodo, kad širdies ligos užklumpa vis jaunesnius, neretai biuruose visą dieną praleidžiančius žmones. Jei fizinis aktyvumas žemas, dažnai valgomas riebus, sūrus maistas – tai taip pat kenksminga širdžiai kaip žalingi įpročiai“, – perspėja profesorius.

Tačiau jis pabrėžia, kad kraštutinumai – taip pat nėra gerai. Žmogaus kūnui svarbu judėti nuolat, o ne retai, bet intensyviai.

„Reikia lengvai mankštintis kasdien. Visą savaitę prasėdėjus tik biuro kėdėje ir automobilio sėdynėje, savaitgalį kūną apkrauti itin sunkia treniruote – nėra gera mintis. Širdies ligų prevencijai geriausiai tinka žemo intensyvumo, bet ilgiau trunkantis judėjimas, toks kaip bėgiojimas, pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu. Po tokios fizinės veiklos lengviau atsigauna ne tik raumenys, bet ir širdis, ji mažina stresą, padeda reguliuoti kūno svorį“, – pasakoja R. Stukas.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Informacija iš: 

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Klausimas, kurį sau užduoti turi sportuoti nedrįstantys senjorai (27/0) 

Rinkdamiesi sveikesnį mitybos būdą, atkreipkite dėmesį į produktų maistinę vertę (29/0) 

Kaip atitolinti senatvę – padės antioksidantai, naudingi riebalai ir saikas (39/0) 

Atėjus rudeniui, priminimas senjorams: raskite būdų judėti ir namuose (81/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0