Dabartiniame pasaulyje, susiduriant su pandemija, klimato kaita, finansiniu nesaugumu, karu ir kitais iššūkiais, tinkamos žinios, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata yra būtinas emocinės gerovės pagrindas. Tyrimai rodo, jog veiksmingų būdų gerinti savo psichologinį atsparumą yra nemažai, ypač tam daug įtakos turi mūsų kasdieniai pasirinkimai: tarpasmeniniai santykiai, kokybiškas miegas, atida bei fizinis aktyvumas.

Mokymasis ir gilesnis supratimas apie psichikos sveikatą turėtų būti vykdomas iš pat pagrindų – mūsų namuose, mūsų šeimoje, pokalbiai apie tai turi tęstis mokyklose, darbovietėse bei bendruomenėje. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ pateikia ir supažindina su būdais, padėsiančiais pasirūpinti psichikos sveikatos stiprinimu.

Pozityvūs socialiniai santykiai

Žmonės evoliuciškai yra socialinės būtybės, kurios siekia tiek fizinio, tiek ir emocinio ryšio su kitais, todėl socialiniai santykiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, socialinis palaikymas yra vienas iš faktorių lemiančių sveikatą tiek individualiame, tiek ir visuomeniniame lygmenyse. Pozityvūs santykiai yra vienas iš pagrindinių aspektų, užtikrinančių gerą savijautą.

Socialiniai santykiai (šeimos, romantiniai, kolegiški ir pan.) glaudžiai siejasi su ilgaamžiškumu, fizine, emocine sveikata bei profesine sėkme. Socialiniai santykiai veikia mūsų fizinę sveikatą per aplinkos ryšius. Mes esame linkę perimti sveikus arba žalingus įpročius, sukurti artimus ryšius ir pažinčių dėka rasti naujus darbus.

Žinoma, svarbu kokia šių santykių kokybė, kadangi toksiški santykiai daro didesnę neigiamą įtaką nei vienatvė. Tokiu atveju galime patirti sunkumų dėl emocinės priklausomybės, nuviliančių santykių, ramybės gyvenime ir darbe stokos. Todėl kuriant santykius itin svarbų vaidmenį atlieka mūsų nusistatytos asmeninės ribos - jų žinojimas ir laikymasissuteikia laisvės ir pagarbos sau jausmą.

Nors dirbant ir mokantis padidinama socialinė įtrauktis, asmuo labiau jaučia savo statusą ir tapatybę, save įprasmina, tačiau ir čia reikėtų nusistatyti ribas, nes daugelis psichosocialinių veiksnių, ilgai veikiantys darbo ar mokslo aplinkoje, gali padidinti nerimo ar išsekimo riziką, sukelti stresą. Norint išlaikyti emocinei savijautai palankų balansą tarp visų veiklų ir tinkamai paskirstyti savo laiką, patartina laikytis auksinės aritmetinės (arba trijų aštuonetų) gyvenimo taisyklės: 8-8-8. Aštuonios valandos miegui, aštuonios valandos darbui ir aštuonios valandos laisvalaikiui ir asmeniniam gyvenimui.

Miegas

Nors nemaža mūsų gyvenimo dalis yra skiriama miegui, tačiau ji yra būtina, kad likusį laiką galėtume visavertiškai gyventi ir funkcionuoti. Prasta miego kokybė daro neigiamą poveikį fizinei sveiktai, pavyzdžiui, gali padidėti kūno masė, atsirasti lėtiniai skausmai ar kiti neigiami fiziologiniai pakitimai. Prasta miego kokybė glaudžiai susijusi ir su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija, padidėjusi agresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas. Nors šiuo metu atliekami tyrimai, siekiant geriau suprasti psichikos sveikatos ir miego sąsajas, iki šiol turimi duomenys rodo, kad ryšys yra abipusis. Psichikos sveikatos sutrikimai paprastai trukdo gerai išsimiegoti, o prastas miegas, įskaitant nemigą, gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimo ir paūmėjimo. Tiek miegas, tiek psichikos sveikata yra sudėtingi reiškiniai, kuriuos veikia daugybė veiksnių. Tačiau įrodyta, jog miego gerinimas turi teigiamą poveikį psichikos sveikatai ir gali būti netgi daugelio psichikos sutrikimų gydymo sudedamoji dalis.

Siekiant kokybiškai išsimiegoti, patariama vengti mėlynos ekranų skleidžiamos šviesos, prieš miegą prasivėdinti kambarį ir kartais kelias minutes pamedituoti.

Atida, arba dėmesingas įsisąmoninimas

Kai kurios meditacijos yra paremtos atidos (angl. Mindfulness) praktika, kitaip vadinama, dėmesingu įsisąmoninimu, pilnaprotavimu, sąmoningumu. Tai yra lavinamų psichologinių įgūdžių visuma, ugdančių dėmesio lankstumą, atvirumą, smalsumą ir geranoriškumą sau bei aplinkai. Tai esamojo laiko įsisąmoninimas, padedantis atpažinti savo mintis, emocijas, elgesį (impulsus veikti), atsisakant išankstinių nusistatymų ar vertinimų.

Atida grįsti šiuolaikinės psichologijos metodai yra itin efektyvus įrankis streso ir emocijų valdymui, impulsų kontrolei, psichologiniam atsparumui, dėmesingumo ir sąmoningumo didinimui. Tad, galime teigti, jog atida yra esminis kokybiško gyvenimo ir psichologinės darnos komponentas.

Savo kasdieniame gyvenime atidą galite praktikuoti atlikdami įvairias įprastas veiklas: valgydami, eidami pasivaikščioti, prausdamiesi, bendraudami ir pan. Būti „čia ir dabar“ padeda mūsų jutimų panaudojimas. Pavyzdžiui, valgydami maistą galite panaudoti visus jutimus: matyti maistą, jį uosti, jausti jo temperatūrą, konsistenciją, skonį, net ir girdėti (pvz. traškus maistas). Sąmoningai atkreipdami dėmesį į šių jutimų mums teikiamą informaciją galime paskatinti geresnį virškinimo sistemos funkcionavimą, padidinti pasitenkinimą valgymo procesu, greičiau pajaučiame sotumo jausmą, mažėja persivalgymo tikimybė.

Fizinis aktyvumas

Galiausiai, mums suprantama ir aiški fizinio aktyvumo nauda kūnui, fizinei gerovei, ištvermei. Reguliariai judėdami, atliepdami savo kūno fizinius poreikius ir kartu puoselėdami fizinę sveikatą, stipriname ir savo psichologinę gerovę.

Remiantis Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, depresijos rizika tarp suaugusiųjų, kurie sparčiai vaikšto apie 75 minutes per savaitę, palyginti su suaugusiaisiais, kurie neužsiima jokia fizine veikla, sumažėja apie 18 proc., o tų, kurie sparčiai vaikšto apie 2,5 val. per savaitę, sumažėja maždaug ketvirtadaliu.

1 iš 9 depresijos atvejų būtų galima išvengti, jei visi suaugusieji aktyviau judėtų bent 150 min. per savaitę – tai minimalus kiekis, kurį rekomenduoja JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai.

Negana to, tyrimai rodo, kad kiekvieni 2 000 žingsnių per dieną 10 proc. sumažina širdies ligų, vėžio ir ankstyvos mirties riziką, t. y. nueidami 4000 žingsnių per dieną šių rizikų tikimybę sumažiname 20 proc., 6000 – 30 proc. ir t.t. O per dieną nueinami 10 000 žingsnių gali sumažinti demencijos riziką 50 proc.

Psichikos sveikatos tema tampa vis svarbesnė, todėl kiekvienais metais, paskutinę gegužės mėnesio savaitę, Europoje minima psichikos sveikatos savaitė. Jos metu siekiama didinti supratimą ir skatinti mokymąsi apie psichikos sveikatą. Šią savaitę atsiveria galimybė tarpusavyje dalintis patirtimis apie tai, kaip susidoroti su sunkumais krizės metu bei atkreipiamas dėmesys į pagalbos svarbą. Šiais metais gegužės 22 – 28 d. jau ketvirtą kartą organizuojama Europos psichikos sveikatos savaitė, tema „Psichikos sveikata besirūpinanti bendruomenė“.

Kviečiame sužinoti, kaip pasirūpinti savimi ir savo bendruomenės psichikos sveikata gegužės 22-28 dienomis minint Europos psichikos sveikatos savaitę su „Vilnius sveikiau“. Daugiau informacijos apie psichikos savaitės renginius galite rasti www.vilniussveikiau.lt ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose.

Informacija iš: 

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Psichikos sveikata reikia rūpintis kasdien. Psichoterapeutės įžvalgos (23/0) 

Gydytoja psichiatrė: kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai (27/0) 

Kaip vakarieniausi, taip išsimiegosi: koks maistas padeda poilsiui, o kurių produktų vengti (29/0) 

Klausimas, kurį sau užduoti turi sportuoti nedrįstantys senjorai (27/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0