|
Prasta nuotaika signalizuoja ligą? (4941/0) |
Sako, nuotaikos svyravimai – puikus rodiklis sumaniam gydytojui, dar neatlikus tyrimų, bylojantis apie vieną ar kitą sveikatos sutrikimą. Taigi pasidomėkite, ką galėtų reikšti lyg vandenyno potvyniai ir atoslūgiai banguojančios jūsų nuotaikos. Kaip veikia laimės mechanizmas Pasak specialistų, mūsų nuotaiką labiausiai veikia du hormonai: serotoninas ir endorfinas. Serotoninas Endorfinas Prasta nuotaika ar liga? Kiekvienam pasitaiko nuliūsti ar suirzti. Tai visiškai normalu. Tačiau neretai nemotyvuoti staigūs nuotaikų svyravimai ir dvasinės būsenos kitimas gali signalizuoti ir apie sutrikusią sveikatą. Taigi pastebėjus kitokias nei įprastai savo reakcijas, verta suklusti. Galbūt metas pas gydytoją? Kepenų ir tulžies pūslės negalavimai Plaučių ligos Inkstų ir šlapimo pūslės ligos Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Skrandžio negalavimai Endokrininės sistemos sutrikimai Kaip pakeisti nuotaiką Psichologai tvirtina, kad dabartinė mūsų nuotaika – tai daugiau praeities atgarsiai, kai sprendėme vaikiškas bėdas, susikūrėme šeimos prioritetus, formavosi mūsų nuoskaudos ir stereotipai. Yra žmonių, kuriems liūdesys – įprasta būsena, labiau suprantama nei džiaugsmas, nes jie tiesiog nemoka elgtis kitaip. Nuotaiką pakeisti galima tik keičiant savo požiūrį ir elgesį į praeitį. Tokiu atveju svarbiau akcentuoti galimybes, o ne praeities įvykius. Raminamieji aromatai Jau senovėje žmonės žinojo, kad kvapai tiesiogiai veikia savijautą ir nuotaiką. Eterinis aliejus turi sukaupęs daug gydomųjų augalų galių. O jo priešuždegiminės savybės teigiamai veikia kvėpavimo organus.
Kas dar teikia laimės Tikslo siekimas. Užduoties suformulavimas ir jos vykdymas sukelia teigiamas emocijas. Intensyvus fizinis krūvis. Laimės hormonų koncentracija sportuojant per pusvalandį padidėja apie 5 kartus. Šis poveikis tęsiasi iki 2 valandų. Seksas. Teigiamas sekso poveikis emocinei būklei įrodytas seniai. Paradoksalu, tačiau kenčiančios nuo galvos skausmo ir dėl tos priežasties sekso atsisakančios moterys paprastai nuo gimimo turi mažesnį endorfinų kiekį. Taigi seksas šiuo atveju būtų pirmoji pagalba. Valgymas. Daugiausia endorfinų angliavandenių gausiame maiste. Angliavandeniai labiau veikia moteris. Argi ne todėl puolusios į depresiją dailiosios lyties atstovės savo liūdesį stengiasi „suvalgyti“. Saulės šviesa. Padidina serotonino kiekį organizme. Todėl pietų šalių gyventojai nekenčia nuo sezoninės nuotaikų kaitos. Šaltis. Vaikščiojimas basomis ant sniego ne tik gerina kraujotaką, bet ir nuotaiką. Juokas. Apie juoko terapiją prirašyta daugybė straipsnių, atlikta pačių įvairiausių studijų. Galite net neabejoti - juokiantis endorfinų kreivė jūsų organizme gerokai šokteli aukštyn. Meno terapija. Mokslininkų įrodyta, kad ligoniams, papildomai gydomiems muzikos ar dailės terapija, reikia mažiau skausmą malšinančių vaistų. Be to, susinormalizuoja jų arterinis kraujo spaudimas. Refleksoterapiniai taškai Galima plaukti pasroviui mėgaujantis savo begaliniu liūdesiu arba galima atlikti kelis paprastus pratimus, pavyzdžiui, paspaudyti keletą aktyvių taškų...
Apie laimės maistą Žinia, nuotaika labai priklauso ir nuo maisto produktų. Angliavandeniai. Esant blogai nuotaikai, dažniausiai norisi saldumynų. Taip yra todėl, kad angliavandeniai labiausiai skatina išsiskirti endorfinus. Tačiau angliavandeniai gali būti dvejopi. Pirmieji greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje, o kartu ir pagerina nuotaiką, tačiau lygiai taip pat greitai, po gero pusvalandžio, gliukozės kiekis sumažėja. Šių angliavandenių gauname iš saldumynų. Taip susidaro tarsi užburtas ratas. Antrieji gliukozės kiekį kraujyje didina pamažu. Tokių angliavandenių yra kruopose, makaronuose, pilnagrūdėje duonoje, krakmolo gausiose daržovėse. Jų poveikis išlieka ilgiau. Baltymai. Baltyminis maistas (neriebi mėsa, žuvis, vištiena, riešutai) organizmui teikia energijos, todėl ilgiau galite intensyviai dirbti ir išlikti aktyvūs. Baltymai stimuliuoja ir protines galias, gerina atmintį. Prieskoniai. Jie ne tik suteikia maistui naują skonį, bet ir sukuria emocinio pakilimo pojūtį, žvalina. O reikia jų tik vos vos: žiupsnelio aitriosios paprikos ar muskato riešuto, kelių rozmarinų lapelių … Mikroelementai. Kalcis, geležis, cinkas, selenas, jodas – organizmui būtini mikroelementai. Kad jų trūksta, liudija staigūs nuotaikų svyravimai. Kalcio gausite valgydami jūros kopūstus, pieno produktus, migdolus, sezamo sėklas, daug geležies yra špinatuose, žemuogėse, taip pat mėsoje. Cinko nepristigs, jei nepamiršite ryžių, grybų, ridikėlių. Jodo gausu jūros žuvyje, o seleno – svieste ir jūros gėrybėse. Kokių produktų vengti? Kavos. Puodelis iš ryto pažadins ir suaktyvins, tačiau jei kavos griebiatės kiekvieną kartą kaip dopingo, rizikuojate susigadinti nuotaiką. Pastebėta, kad dideli kavos mėgėjai labiau pasiduoda panikai, greičiau susinervina. Konservų. Dažnai į valgiaraštį įtraukdama konservų bei pusfabrikačių rizikuojate susigriebti chronišką nuovargį, tapti irzli ir nervinga. Taip yra todėl, kad šiuose produktuose daug dirbtinių medžiagų: dažiklių, skonio stabilizatorių, konservantų, kurie , kaip pastebėta, neigiamai veikia geros nuotaikos hormonų išsiskyrimą. Alkoholio. Svaiginamieji gėrimai greičiau nei bet kas kitas išbalansuoja dvasinę pusiausvyrą. Jo suteiktas svaigios laimės pojūtis sparnus suteikia tik trumpam, o kai svaigulys išgaruoja, į blogų emocijų liūnas tik dar labiau pagilėja. Saldumynų. Jie greitai pakelia nuotaiką, tačiau kai cukraus kiekis kraujyje sumažėja taip pat greitai ji ir sugenda. Image: FreeDigitalPhotos.net
Powered by AkoComment 3.0 24x7.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. Į viršų |