|
Fizinis aktyvumas – gyvybinė būsena. Ar pakankamai ją skatiname? (2757/0) |
2012 m. tyrimo medžiaga rodo, kad 45,5 proc. klaipėdiečių visai nesimankština, iš jų 33,3 proc. to nedaro dėl laiko stokos. 7,3 proc. miestiečių mankštinasi kasdien. Fizinis pasyvumas – svarbus mirties rizikos faktorius 2009 m. Eurobarometro atlikto tyrimo „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenimis, Lietuvoje visiškai nesportavo ir nesimankštino 44 proc. gyventojų, Latvijoje – 44 proc., Estijoje – 41 proc., Lenkijoje – 49 proc., Vengrijoje – 53 proc., Portugalijoje – 55 proc., Italijoje – 55 proc., Švedijoje – 6 proc., Suomijoje – 7 proc., Danijoje – 18 proc. ES šalių vidurkis – 39 proc. Fizinis aktyvumas mažai skatinamas Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, tik labai nedidelei daliai tiriamųjų gydytojas (6,9 proc.) ar sveikatos priežiūros specialistas (1,6 proc.) patarė padidinti fizinį aktyvumą, 24,1 proc. tiriamųjų padidinti fizinį aktyvumą patarė šeimos nariai, 10,2 proc. tiriamųjų – kiti asmenys (Kauno medicinos universiteto 1994–2006 metų duomenys). Fizinio pasyvumo priežastys Lietuvoje 2007 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto sociologinio tyrimo „Gyventojų požiūris į kūno kultūros ir sporto pratybas ir dalyvavimas jose“ metu į klausimą „Su kokiomis problemomis susiduriate mankštindamiesi savarankiškai?“ 22,8 proc. respondentų atsakė, jog pagrindinė problema yra sporto įrenginių (aikštelių, bėgimo trasų, slidinėjimo trasų, dviračių takų ir kt.) trūkumas, 15,5 proc. respondentų – sporto inventoriaus, aprangos, avalynės trūkumas. Atsakydami į klausimą „Su kokiomis problemomis susiduriate lankydamas organizuotas sporto pratybas?“ kaip pagrindinę problemą 20,8 proc. respondentų nurodė, kad sunku suderinti mokslą, darbą. Į klausimą „Dėl kokių priežasčių Jūs nesimankštinate, nesportuojate?“ 30,2 proc. atsakė, kad neturi noro, energijos, valios; 26,1 proc. – dėl didelio užimtumo, 15,8 proc. – dėl silpnos sveikatos. (Informacija paimta iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos gyventojų 2011–2012 metų fizinio aktyvumo skatinimo programos patvirtinimo“) Vertinimo kriterijai „V. Programos rezultatai (vertinimo kriterijai) 40. Programos vertinimo kriterijai:
Gaila, kad taip ir neteko matyti tikrinimo rezultatų. Programa paskelbta, Seimas patvirtino, pinigai „įsisavinti“, o apie įvykdymą niekas negirdėjo. Kas melavo? Lietuvos gyventojai katastrofiškai blogai sportuoja bei yra labai fiziškai pasyvūs. Tai didelė senojo palikimo dalis. Nors vaikų blogą sportavimą tuo tikrai nepateisinsi. PSO rekomendacijos Aerobinė veikla turėtų būti atliekama ne mažiau kaip 10 minučių kiekvieną kartą. Nekomentuosiu rekomendacijų, nes jų ir minimalus laikymasis leidžia ženkliai sumažinti infarktų bei insultų skaičių. Tiesa, noriu pridėti ir savo monetą: manau, kad prie fizinio aktyvumo galima pridėti ne tik šokių studiją, bet ir dainavimą chore ar ansamblyje, grojimą muzikos instrumentais ir panašiai. Svarbu, jog gulėjimas priešais televizorių ar sėdėjimas prie kompiuterio būtų atsveriamas sveikos organizmo apkrovos – nuolatinio ir pasikartojančio aktyvumo. Koks bebūtų mūsų organizmas – veikla yra jo gyvybinė būsena, be jos organizmas miršta. Dr. Vytautas Valevičius Image: FreeDigitalPhotos.net
Powered by AkoComment 3.0 24x7.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. Į viršų |