Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad įsibėgėjus antrajam karantinui, vis daugiau žmonių patiria stresą ir nerimą, todėl dabar itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichinę sveikatą. „Esame dar vienoje sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje. Vieniems adaptuotis prie jos sekasi geriau, kitiems – sunkiau. Šiuo metu labai svarbu stebėti ir savo psichologinę būseną bei savijautą. Dalijamės patarimais, kurie, tikime, gali būti naudingi aplinkiniams ir kiekvienam iš mūsų“ – pranešime žiniasklaidai sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Pakankamai miegokite

Tam, kad gerai jaustumėtės, svarbu nepamiršti pasirūpinti savo kūnu. Nepakankamas ar prastos kokybės miegas gali neigiamai paveikti Jūsų nuotaiką, proto budrumą, energijos lygį ir fizinę sveikatą. Pasirūpinkite, kad miego trukmė būtų apie 8 valandas, o jei tai neįmanoma, bent laikykitės vienodo miego ritmo – gultis ir keltis tuo pačiu metu. Jei sunku užmigti, prieš miegą pasivaikščiokite, valandą iki miego pasitraukite nuo ekrano, nebevalgykite, ribokite kavos, arbatos, šokolado kiekį.

Valgykite sveikai ir vartokite pakankamai skysčių

Sveikas maistas gali padėti sumažinti neigiamą streso įtaką Jūsų kūnui. Fizinė sveikata stipriai lemia, kaip mes jaučiamės. Lengva pasiduoti nesveikos gyvensenos įpročiams, tačiau nuo jų jausimės tik blogiau. Ranka tiesiasi prie penkto kavos puodelio? Per daug kofeino gali padidinti nerimą, todėl gerkite daugiau vandens vietoje kavos.

Išmokite atsipalaidavimo technikų

Meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga yra veiksmingos atsipalaidavimo technikos ir padeda kovoti su stresu. Sunku medituoti savarankiškai? Internete rasite daug meditacijos programėlių su kuriomis medituoti lengviau. Taip pat galite prisijungti ir prie virtualiai vykstančių jogos ar meditacijos pamokų.

Pagerinkite laiko valdymo įgūdžius

Geresni laiko valdymo įgūdžiai gali ne tik pagerinti Jūsų poilsio ir darbo balansą, bet ir sumažinti streso lygį. Dirbant iš namų, galima greitai prarasti laiko nuovoką. Jau 8 valanda vakaro, o jūs vis dar atrašinėjate kolegų laiškus, kurie taip pat dar dirba? Laikas nusibrėžti ribas ir pasibaigus darbo laikui, atsijungti nuo technologijų.

Skirkite laiko rūpesčiams

Jei jūsų nerimas toks didžiulis, kad užvaldo visą jūsų dieną, nustatydami konkretų „nerimo laiką“ kiekvieną dieną rūpesčiams apžvelgti, galite išmokti susikoncentruoti į kitus dalykus likusį laiką.

Spręskite stresines situacijas

Neleiskite stresinėms situacijoms gadinti Jums gyvenimo. Normalu jausti nerimą, baimę ar bejėgiškumą dėl esamos situacijos. Geriau kalbėti apie savo problemas negu pasilikti jas vien sau. Surenkite problemų sprendimo sesijas tiek darbe, tiek namie.

Mankštinkitės kiekvieną dieną

Mankšta gerina bendrą sveikatos būklę, taip pat mažina stresą ir pagerina endorfino gamybą, taip suteikdama laimės jausmą. Nežinote nuo ko pradėti? Internete rasite įvairiausių nuotolinių mankštų pagal jūsų skonį. Pavargote nuo ekranų? Išeikite pabėgioti ar bent aktyviai pasivaikščiokite lauke. Jei nevilioja ir tai, gal metas aktyviai susitvarkyti namus.

Puoselėkite save

Skirkite laiko savo hobiui ir išmokite ko nors naujo, klausykitės mėgstamos muzikos, eikite pasivaikščioti arba pasivažinėkite dviračiu.

Palaikykite ryšį su savo šeima ir draugais

Palaikyti sveikus santykius su žmonėmis, kuriais pasitikime, yra svarbu mūsų psichinei gerovei, todėl, kol turime likti namuose, išlaikykime reguliarų ryšį su draugais ir šeima. Vietoje susitikimų skambinkime, rašykime, bendraukime per socialinius tinklus, vaizdo skambučius. Nesvarbu, ar tai žmonės, su kuriais įprastai susitinkate dažnai, ar retai matomi seni draugai ar pažįstami.

Palaikykite ir padėkite kitiems

Palaikymas ir pagalba kitam gali būti naudingas ir jums, ir jiems. Šiuo laikotarpiu stenkitės būti labiau supratingi dėl kitų žmonių rūpesčių, nerimo ar elgesio. Pagalvokite, ką galite padaryti, kad padėtumėt aplinkiniams. Gal galite paskambinti arba parašyti kokiam draugui ar šeimos nariui, kuriam reikia paramos? Ar turite kokių kaimynų, kuriems gali reikėti jūsų pagalbos? Gal galite prisijungti prie savanorių grupių? Tačiau atminkite, kad svarbu tai daryti laikantis visų nurodymų ir reikalavimų, kad visi būtų saugūs.

Paprašykite pagalbos

Nebijokite paprašyti pagalbos, jei matote, kad Jums ar kažkam kitam jos reikia. Nebijokite užsirašyti pas gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Sugrįžo ne tik mokslo metai, bet ir streso sukelta aknė: kaip prižiūrėti paauglių odą? (104/0) 

Kai mokykla tampa nerimo šaltiniu. Pataria psichologė (79/0) 

Psichikos sveikata reikia rūpintis kasdien. Psichoterapeutės įžvalgos (84/0) 

Kaip psichikos sveikata ir laimės pojūtis priklauso nuo vidinių mikroorganizmų (123/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0