Glucocard S gliukomatis (rinkinys)

Gliukozės matuoklio rinkinį sudaro: matuoklis, 10 testų juostelių, 10 adatėlių, piršto dūriklis.



	Kaina apie 5.26 €

Vaistinės, kur pirkti

Gamintojas :

Arkray

Grupė :

Medicinos reikmenys -> Matuokliai, testai, kt.prietaisai -> Gliukometrai ir jų priedai

Pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymą? Rašykite.

Kraunama e-parduotuvių informacija...

Glucocard S gliukomatis (rinkinys)

Informacinis lapelis

Spausdinti informacinį lapelį

Gliukomatis Glucocard S, (Rinkinys) (Arkray, Japonija)

Atitinka naujausią ISO 15197:2013 tarptautinį kokybės standartą.

Gliukozės matuoklio rinkinį sudaro: matuoklis, 10 testų juostelių, 10 adatėlių, piršto dūriklis.

Matuoklio savybės:

GDH-FAD* fermentinė juostelių technologija eliminuoja hematokrito, maltozės, trigliceridų kiekio,dalinio deguonies slėgio (pO2) kraujyje įtakąrezultatų tikslumui.
Automatinis kodavimas
Ypač mažai kraujo – tik 0,3μl
Automatinis pranešimas esant per mažam kraujo kiekiui
Greiti rezultatai – vos per 5 sekundes
Rezultatai atitinka gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje
Didelis ekranas ir skaitmenys jame
Rezultatų žymėjimas „Prieš valgį“ ar „Po valgio“, „Hypo“
Atmintis – net 500 tyrimų rezultatų su data ir laiku
Rezultatų vidurkiai – 7, 14, 30 ar 90 dienų
Priminimų nustatymai
Saugus panaudotos tyrimo juostelės išmetimo mygtukas
Ilgas elementų tarnavimo laikas – 2000 tyrimų
USB jungtis duomenų perkėlimui į kompiuterį
Naudojamas su Glucocard S (nekalibruojamos) diagnostinėmis testų juostelėmis

*gliukozės dehidrogenazės flavinadenindinukleotidas

Gamintojas: Arkray Inc., Japonija.

Įgaliotasis atstovas Lietuvoje: Interlux UAB, Aviečių 16, LT-08418 Vilnius, Lietuva.

Atitinka naujausią ISO 15197:2013 tarptautinį kokybės standartą:

Naujas ISO 15197:2013 tarptautinis kokybės standartas įpareigoja gliukomačių gamintojus padidinti jų tikslumą, taip tyrimų rezultatus priartinant prie laboratorinių tyrimų rezultatų.
Didesni reikalavimai kokybei, tikslumui pagal naujausią ISO 15197:2013 tarptautinį kokybės standartą, padės geriau kontroliuoti diabetą, parinkti gydymą, reguliuoti dietą ar vaistų dozes. Taip pat sumažins išorės faktorių įtaką tyrimų rezultatams.
Vienas pagrindinių naujojo ISO 15197:2013 tarptautinio kokybės standarto reikalavimų - jei glikemija yra ≥5,56 mmol/l, 95% su gliukomačiu atliktų tyrimų rezultatų gali svyruoti ±15%, palyginus su laboratorinių tyrimų rezultatais. O jei glikemija yra ≤5,56 mmol/l, 95% su gliukomačiu atliktų tyrimų rezultatų gali svyruoti ±0,83 mmol/l, palyginus su laboratorinių tyrimų rezultatais.

Cukrinis diabetas arba cukraligė – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų).

Cukrinio diabeto SIMPTOMAI

Troškulys
Kūno masės mažėjimas
Odos niežėjimas
Blogai gyjančios žaizdos
Pūlingos infekcijos
Dažnas šlapinimasis
Bendras nuovargis
Alkis
Regėjimo sutrikimai
Aukštas kraujo spaudimas
Dažnos šlapimo takų infekcijos

Priežastys

Cukrinio diabeto I tipas – tai autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnų, ardančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kt. Cukrinio diabeto II tipui atsirasti taip pat didelės reikšmės turi paveldimumas. Persivalgymas ir nutukimas – svarbiausi CD II tipo atsiradimo faktoriai. Nauja problema, iškilusi XX amžiaus pabaigoje, tai vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti vaikams II tipo diabetu, tai nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, sergantys II tipo diabetu pirmos eilės giminės.

Rizikos faktoriai susirgti nėščiųjų diabetu:

Nutukimas
Kai pirmos eilės giminės serga diabetu
Jei gimdė kūdikį >4 kg ar negyvagimį.

Ligos eiga

CD I tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonį pradeda troškinti. Troškulys vis stiprėja, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Ligonis ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis ligonių liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi. CD progresuojant, ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti. CD II tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Kartasi gali prasidėti grybelinės odos ligos. Dažnai liga išaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia iš jų – kraujagyslių pažeidimas.

Tyrimas

Tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje turi būti 3,33-5,55 mmol/l ribose. Taigi įtarus cukrinį diabetą yra tikrinamas cukraus kiekis kraujyje nevalgius. Jei gliukozės kiekis kraujyje nevalgius tiriant du kartus yra didesnis nei 7 mmol/l, tai galima diagnozuoti cukrinį diabetą.
Gliukozės tolerancijos testas. Jis pasirenkamas, kuomet gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius yra mažiau nei 7 mmol/l, tačiau didesnė nei norma arba yra rizikos veiksnių ar diabetui būdingų požymių. Jis atliekamas taip: matuojamas gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, po to duodama išgerti 75 g gliukozės ir po 2 valandų vėl pamatuojamas gliukozės kiekis. Jei nevalgius gliukozės koncentracija yra mažiau 7 mmol/l, tačiau po 75g gliukozės ji yra lygi arba didesnė nei 11,1 mmol/l, tuomet diagnozuojamas cukrinis diabetas. Jeigu gliukozės koncentracija po 75 g gliukozės yra tarp 7,8 mmol/l ir 11,1 mmol/l, tuomet yra nustatomas angiavandenių toliarancijos sutrikimas (tai rodo, jog pacientas dar neserga cukriniu diabetu, tačiau turi realią tikimybę nekoreagavus mitybos ir gyvenimo būdo juo susirgti). Jeigu gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra 6-6,9 mmol/l, o po 75 g gliukozės ir 2 valandų jis yra normalus, tuomet yra diagnozuojama sutrikusi glikemija nevalgius.
Šlapimo tyrimas. Paprastai šlapimo tyrime gliukozės neturi būti visai, tačiau sergant cukriniu diabetu, būna gliukozės molekulių šlapime. Tai nėra diagnostinis požymis, nes gliukozės šlapime gali atsirasti vyresniame amžiuje dėl kitų ligų taip pat besilaukiančioms moterims II-ame ir III-iame trimestre. Tačiau nustačius gliukozuriją (gliukozę šlapime), būtinas tolimesnis ištyrimas.
Gliukuotas hemoglobinas (HbA1C). Hemoglobinas –kraujo baltymas, atsakingas už deguonies pernešimą ir anglies dvideginio pašalinimą. Kuomet kraujyje yra labai daug gliukozės, dalį jos prisijungia hemoglobinas. Jeigu gliukuotas hemoglobinas yra daugiau nei 6,5 proc.– galima įtarti cukrinį diabetą.

Pacientai, kurie jau serga cukriniu diabetu taip pat nuolatos turi sekti savo gliukozės kiekį kraujyje, siekiant išvengti hipoglikeminės būklės (organizmo būsena, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas, plačiau aprašyta skyrelyje „Komplikacijos“).

Matuojama:

ryte nevalgius (siekti kad glikemija būtų 4,4 – 6,7 mmol/l.)
praėjus 2 val. po valgio ir prieš valgį (siekti, kad glikemija būtų
vakare prieš miegą (5,5 – 7,5 mmol/l)
nakties metu (6 – 7 mmol/l)

Kad būtų išvengta hipoglikeminių būklių (kai gliukozės kiekis žemiau 3mmol/l) tirti glikemiją prieš numatomą didesnį nei įprasta fizinį krūvį, jo metu ir kelias valandas po krūvio.
Dažniau matuoti glikemiją, keičiant gyvenimo būdą (atostogų metu, susirgus kitomis ligomis, pakeitus insuliną ar jo dozes bei kitus gliukozę mažinančius vaistus).
Matuoti glikemiją prieš miegą tiems, kuriems dažnai būna naktinės hipoglikemijos.
Be to gliukozės kiekį reikėtų pasimatuoti visada, kai prastai jaučiatės.
Būtina kas trys mėnesiai tirti glikolizinį hemoglobiną (HbA1C ), kuris parodo glikemijos vidurkį 3 mėn. laikotarpyje. Jo norma

Diabetinių komplikacijų prevencijai labai svarbu gera arterinio kraujospūdžio, lipidų kontrolė.

Arterinis kraujospūdis turėtų būti <130/ 80 mmHg,
bendras cholesterolis <4,8mmol/l
didelio tankio cholesterolis (gerasis) >1,0 mmol/l
mažo tankio cholesterolis (blogasis) < 3 mmpl/l
trigliceridai <1,7mmol/l

Taip pat labai svarbu išlaikyti kraujo krešumo rodiklius normos ribose.

Ligos tipai ir etapai

Cukrinis diabetas – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Gliukozė yra būtina kiekvienai ląstelei egzistuoti, tai ląstelių energijos šaltinis, ypač smegenys yra jautrios gliukozės sumažėjimui kraujyje. Tačiau tam, kad gliukozė galėtų patekti į ląstelės vidų yra reikalingas kasos gaminamas hormonas insulinas; jeigu jo gaminama nepakankamai arba visai negaminama, tuomet gliukozės kraujyje yra daug, tačiau ji negali patekti ląsteles ir ląstelės jos negauna, ląstelės žūva. Kita vertus labai neigiamą poveikį turi ir tai, jog kraujyje yra labai daug gliukozės, nes tai labai didelės molekulės ir jos „užkemša“ kraujagysles, ypač pačias mažiausias, o tai savo ruožtu sąlygoja tų vietų stiprius pakenkimus, nes tos srities audiniai negauna aprūpinimo krauju, tuo pačiu ir aprūpinimo deguonimi bei maisto medžiagomis.

Yra skiriami du cukrinio diabeto tipai: I ir II tipas:

I tipo cukrinis diabetas – dar kitaip vadinamasis jaunatvinis cukrinis diabetas. Jis yra genetiškai paveldėtas arba gali būti sukeltas tam tikrų virusų. Tai toks diabeto tipas, kuomet kasa tam tikru momentu (tik gimus, kūdikystėje, vaikystėje ar netgi paauglystėje) visiškai nustoja gaminti insuliną. Kad žmogus išgyventų, jam yra būtinos kasdieninės insulino injekcijos. II tipo cukrinis diabetas – tai vadinamasis pagyvenusių žmonių arba nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas. Juo dažniausiai suserga vyresni ir turintys antsvorį žmonės, tačiau šiuo metu daugėjant didelį antsvorį turinčių vaikų ir paauglių, ši nuostata keičiasi. Sergant šiuo tipu gali būti du variantai: arba gliukozės ir insulino yra pakankamai organizme, tačiau organizmo ląstelės pasidaro atsparios insulino poveikiui, arba kasa jau nebesugeba pagaminti tiek insulino, kad patenkintų organizmo poreikius ir jo gamina vis mažiau. Taip pat yra skiriamas nėsčiųjų cukrinis diabetas. Tai nėštumo metu atsiradęs cukraus apykaitos sutrikimas, kuris dažniausiai praeina po gimdymo. Tačiau bėda yra tame, jog negydant šio laikino sutrikimo, tai gali labai pakenkti vaisiaus, o vėliau ir naujagimio sveikatai (yra įmanoma netgi vaisiaus žūtis). Epidemiologiniai stebėjimai rodo, kad cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų ir viena didžiausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Cukrinio diabeto simtomai priklauso nuo cukraus kiekio kraujyje. Žmonėms, kurie serga I-o tipo cukriniu diabetu simptomai atsiranda daug greičiau ir būna daug sunkesni, nei pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu. Jei pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, cukraus kiekis kraujyje nėra labai aukštas, tai simptomų gali ir iš viso nebūti.

I tipo cukriniam diabetui labiausiai būdinga:

Labai gausus ir dažnas šlapinimasis kartu su nenumaldomu nuolatiniu troškuliu;
Nuolatinis alkis;
Didelis svorio netekimas;
Nuovargis;
Susilpnėjęs regėjimas.

II tipo cukriniam diabetui būdingi visi šie simptomai taip pat, tačiau būna mažiau išreikšti ir neatsiranda ūmiai. Taip pat šalia šių požymių pacientams sergantiesm II tipo cukriniu diabetu, dažnai būna blogai gyjančios žaizdos, aukštas kraujospūdis, įvairių kūno vietų niežulys, taip pat dažnos odos ir šlapimo pūslės infekcijos.

Cukrinio diabeto medicininis gydymas

Dieta – svarbiausias faktorius gydant CD. Rekomenduojama valgyti dažnai po truputį. Valgykite maždaug tuo pačiu laiku, paskirstydami maistą 5-6 kartus per dieną. Venkite gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, medaus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galite naudoti dirbtinus saldiklius: sachariną, aspartamą, labiausia rekomenduotina stevija. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių ir nedaug vaisių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto. Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus CD gydymo momentas. Raumenys fiziškai dirbdami sudegina didelį kiekį gliukozės. Medikamentinis gydymas skiriamas geriamais vaistais arba insulinu. Gliukozę mažinančių vaistų yra daug įvairių grupių. Kokį vaistą pasirinkti sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į CD komplikacijas, gretutines ligas, glikemijos (gliukozės kiekio kraujyje) dydį. Insulinas būtinassergantiems I tipo CD, o II tipo CD gydymui insulinas skiriamas, kai tabletėmis nebepavyksta kompensuoti glikemijos ar išsivysto ryškios komplikacijos.

Informacijos šaltinis: sveikas.lt (http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/)

Dėl vaistų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Ieškomiausių TOP 5

Daugiau...

Naudingos nuorodos

sargiai.lt
bioklinika.lt
Universiteto vaistinė
hiperfarma.lt
pferdebalsam.lt
Kosmetika
manovaistine.lt
vlmedicina.lt
lsveikata.lt

lukiskiuvaistine.lt
fdg.lt
bonum.lt
Probiotikai
Vaistai.lt
Nėščiųjų kursai
Kosmetika internetu
Kosmetika internetu
Prezervatyvai.net
eurovaistine.lt

Kontaktai

Skaitos kompiuterių servisas UAB
Farmacinių informacinių sistemų skyrius
K.Petrausko 19A, Kaunas
tel: (8~37) 330 220

Ieškokite

Kūdikiams ir vaikams Dantims ir burnai Vyrams Saulė Veidui Rankoms Plaukams Kojoms Kūnui Natūrali Dezinfekcinės priemonės Apranga Grožis Padėk sau