Ant pečių pabiręs „sniegelis“, galvos odos niežulys, greitai besiriebaluojantys plaukai – požymiai, rodantys pagreitėjusią odos raginio sluoksnio kaitą. Dėl jos odos paviršiuje formuojasi pleiskanos – odos ląstelių plokštelės, kurios matomos plika akimi, gali byrėti ant pečių. Tai kelia diskomfortą ir nepasitenkinimą savo plaukų būkle.

Plaukelių depiliacija – nemažai laiko ir pastangų atimanti procedūra, varginanti daugelį. Deja, tačiau norint džiaugtis lygia ir glotnia oda, ji neišvengiama. Todėl pastaruoju metu vis labiau populiarėja depiliacija lazeriu – saugus ir itin veiksmingas būdas pašalinti nepageidaujamus plaukus ilgam laikui.

Daugiau laiko praleidžiant su apsauginėmis veido kaukėmis, žmonės skundžiasi paūmėjusiomis įvairiomis odos problemomis. Vaistininkai pranešime žiniasklaidai sako, kad visa tai galima lengvai sušvelninti tinkamai prižiūrint veido odą ir savo rutiną papildant skubios pagalbos priemonėmis, tokiomis kaip serumai ar esencijos.

Vasarą džiaugiamės saulės spinduliais, dėl kurių, regis, oda tik gražėja ir lygėja. Todėl dažnai saulėtų dienų laukia ir tie, kurie turi problemišką veido odą. Tačiau visuomenėje vis dar gajus mitas, kad saulė gali padėti išgydyti aknę. 

Sveikatos ir grožio specialistai primena, kad vasarą veido odai reikalingas intensyvus drėkinimas ir stipri apsauga nuo saulės spindulių. Norint apsaugoti savo veido odą ir vasarą neturėti problemų, reikėtų nepamiršti naudoti konkrečiai veido odai tinkančias priemones ir nenustebti, jeigu oda pakis dėl aktyvaus gyvenimo būdo bei maisto.

Odos šveitimą galima prilyginti pagalbinei procedūrai, kuri padidina kitų priemonių efektyvumą. Nušveista oda geriau įsisavina kitas kūno priežiūros priemones. Odos šveitiklį savo grožio lentynėlėje verta turėti ir tiems, kurie svajoja apie lygų ir ilgiau išliekantį įdegį.

Vasarą norime gražiai ir tolygiai įdegti, todėl neretai mūsų paplūdimio krepšiuose atsiduria įdegį skatinantys kremai. Tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti, o padėti odai šiek tiek parusti gali ir įvairūs maisto produktai.

Birželio 25 d. minima tarptautinė baltmės (lot. vitiligo) diena. Praeitais metais VU medicinos studentai, vadovaujami prof. Dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, atliko baltme sergančių pacientų gyvenimo kokybę vertinantį tyrimą. Jis atkleidė, jog dauguma sergančiųjų jaudinasi dėl tolimesnio ligos išplitimo, taip pat jaučia nerimą dėl pakitusios odos išvaizdos, - skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Karštis priverčia įšokti ne tik į berankovius marškinėlius, bet ir atvirus batelius. Basučių sezonas primena, kaip svarbu nepamiršti pasirūpinti ir pėdomis, kurios didžiąją metų dalį niekam nekrenta į akis. Daug vaikštant, dėvint uždarą avalynę ir neprižiūrint pėdų, ragėja jų oda, gali pradėti skilinėti kulnai, formuotis nuospaudos – pėdos praranda estetišką išvaizdą, - rašoma pranešime žiniasklaidai.