Ar kada nors valgydami ledus arba gerdami karštą gėrimą pajutote geliantį dantų skausmą? Jei taip, vadinasi, jūs – vienas iš daugelio žmonių, kurių dantys jautrūs šalčiui arba karščiui. Specialistų teigimu, tai kamuoja maždaug kas antrą žmogų. Tokį skausmą dažniausiai jaučia tie, kurių dantų emalis plonesnis, nors tai gali įspėti ir apie dantų ėduonį bei kitas odontologines problemas. Visiškai atsikratyti šios bėdos neįmanoma, bet geresnė burnos higiena ir reguliarūs vizitai pas odontologą padėtį ženkliai pagerina ir suteikia daugiau komforto. Būtina saugoti dantų emalį.

Išsiilgti vasariški orai gali džiuginti, tačiau šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu saugotis karščių ir pasirūpinti savo sveikata. Per karščius gali dažniau užklupti tokie simptomai kaip nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas. Dėl to patariama šiuo metu į mitybą įtraukti daugiau mineralų ir elektrolitų.

Į viršų šoktelėjęs termometro stulpelis dažną paskatina planuoti veiklas lauke: po šaltojo metų laiko norisi imtis tiek mėgstamo sporto, tiek sodo ir daržo darbų. Vis dėlto medikai ir draudikai pastebi, jog dažnas šiltojo sezono palydovas – specifiniai sveikatos negalavimai ir traumos.

Vieni per trumpą laiką gali įsiminti šimtus vardų, o kiti pamiršta ir prieš minutę išgirstą žmogaus vardą. Ką daryti, kad atmintis neprastėtų? Specialistai turi ne vieną patarimą – skaitykite knygas, spręskite kryžiažodžius, žaiskite stalo žaidimus. Gali padėti net rankdarbių kūrimas. Yra ir daugiau būdų, kaip iki gilios senatvės išlaikyti gerą atmintį.

Reformų bangai siūbuojant švietimo sistemą vis dažniau išgirstame paauglius besiskundžiant pervargimu, nemiga, nenoru eiti į mokyklą, depresyvia nuotaika, nuolatiniu nerimu dėl visokiausių patikrų. Suaugusieji kartais visus šiuos simptomus tiesiog pavadina išlepimu: „Rašėm tuos kontrolinius darbus, laikėm egzaminus ir gyvi esam.“ Iš tiesų žinių patikrinimai mokykloje egzistavo visada, tačiau kodėl šiuo metu jie kelia paaugliams ypatingą nerimą?

Kankina liūdesys, nuolat jaučiamės pavargę, nėra energijos, niekas nebedomina ir nebedžiugina. Tai tęsiasi savaites, mėnesius. Tikimės, kad praeis, padės savaitgalis, atostogos, susitikimas su draugais, bet nepadeda. Tokia užsitęsusi nuotaika gali signalizuoti apie depresiją, kurios gydymui jau reikia pasitelkti ir specialistų pagalbą.

Vaikščiojimas – puikus užsiėmimas norint ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir atsipalaiduoti po įtampos kupinos dienos. Be to, ši veikla puikiai tinka tiek fiziškai aktyviems, tiek tiems, kurių fizinė forma yra prastesnė. Profesorius Albertas Skurvydas pranešime žiniasklaidai sako, kad naujausių tyrimų duomenimis, pakankamai judančių vaikų yra tik apie 20–30 procentų, todėl skatindamas jaunimą daugiau judėti, jis siūlo pradėti nuo paprasčiausio vaikščiojimo.

Atšilus orams paprastai pasikeičia ir gyvenimo būdas – daugiau judame, pradedame intensyviau sportuoti, vėl surandame įvairios veiklos sode ar darže. Specialistai sutinka, kad judėjimas yra labai svarbus gerai savijautai, tačiau atkreipia dėmesį, kad per staigiai padidinus fizinį krūvį, kai kūnas nėra tam pasiruošęs, kyla rizika persitempti, gali paūmėti sąnarių ir raumenų skausmai.

Tiršti kokteiliai iš trintų vaisių, daržovių, riešutų, kuriuos jau įpratome vadinti glotnučiais, nuolat skubančių žmonių mityboje išsikovojo gal net svarbesnę vietą nei sumuštiniai. Mat tai ne tik greitas ir patogus būdas numalšinti alkį – glotnučiai dažnai laikomi ir sveikos mitybos simboliu.