Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius vieną valandą atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko keitimas yra lengvesnis negu pavasarį, vis dėlto žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites.

Didelis informacijos srautas kiekvieną dieną tampa tikru iššūkiu atminčiai. Vis rečiau įsimename draugų gimtadienius ar telefono numerius, o ir išėję iš namų suabejojame, ar tikrai užrakinome duris. Nors, sakoma, atmintį lyg raumenį galima treniruoti, iš tiesų ne mažiau svarbūs ir kiti kasdieniai įpročiai, turintys jai įtakos.

Vis daugiau sveikatos specialistų atkreipia dėmesį į dalykus, kurie daugeliui žmonių atrodo sunkiai suprantami. Vienu iš tokių neretai laikomas kvėpavimas – natūrali organizmui funkcija, apie kurios taisyklingumą retas besusimąsto. Anot sveikatingumo mokyklos „Active Training" vadovės, kineziterapeutės Gretos Puzonės, kvėpavimas turi gerokai daugiau sluoksnių ir prasmių, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Fizinis aktyvumas svarbus bet kokio amžiaus žmogui. Ir ne tik fizinei būklei palaikyti – judėjimas turi įtakos ir gerai emocinei savijautai. Vaistininkė Virgilija Bečelytė ir draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos" steigėja Kristina Čiuželienė ragina senyvus asmenis judėti kiek leidžia jėgos – tegu tai tampa kasdienės darbotvarkės elementu.

Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, svarbu prisiminti, kad rūpintis savo psichine gerove yra taip pat svarbu, kaip ir siekti gerų akademinių rezultatų. „Samsung“ atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog net 70 proc. 9-12 klasių moksleivių Lietuvoje patiria stresą dėl su mokslais susijusių problemų. Vis dėlto pasitelkus tinkamas strategijas galima išlaikyti ramybę ir pozityvų požiūrį. O kad tai padaryti būtų lengviau, dalijamės 10 patarimų, padėsiančių ramiai ir atkakliai įveikti mokslo metus.

Turbūt ne kartą susidūrėte su žmogumi, kuris pagirtas už sėkmingai atliktą darbą ar puikius akademinius pasiekimus nedrąsiai tarsteli: „Na, šįkart tiesiog pasisekė“, „Atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“. Pamanėte, kad žmogus tikriausiai kuklus. Galbūt. Bet tikėtina, kad jį kamuoja apsimetėlio sindromas (angl. impostersyndrome). Apie jį pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Kamilė Petrulėnaitė.

Kuomet onkologine liga sergantis žmogus jaučiasi prarandantis apetitą, artimieji skuba jam padėti, pasiūlydami jo mėgstamiausio maisto. Šeimos narių pagalba yra ypatingai svarbi, tačiau ruošiant tokio tipo lauknešėlį svarbu atkreipti dėmesį, kas įeina į jo sudėtį. Gydytoja dietologė pažymi, kad perdirbti maisto produktai, pavyzdžiui, rūkyti mėsos ar žuvies gaminiai, neturi pakankamo baltymų ir kitų naudingų maistinių medžiagų kiekio, yra greitai virškinami ir gali sukelti papildomų komplikacijų sergančiajam.

Plaukų slinkimas įspėja ne tik apie vitaminų ar mikroelementų stygių. Tai gali signalizuoti apie patirtą ilgalaikį stresą ir rimtas ligas – mažakraujystę, skydliaukės hormonų gamybos sutrikimą, sifilį, autoimuninius susirgimus ir kt.

Vėžio diagnozės baiminasi kone kiekvienas. Pagal dažniausias mirties priežastis, piktybiniai navikai Lietuvoje jau daugelį metų išlieka antroje vietoje. Statistika – niūri, tačiau pataisoma, mat dalies onkologinių susirgimų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą, visų pirma – mitybą.