Jau tradiciškai Naujųjų metų pradžia žymi laiką, kai ne retas mūsų keliamės ambicingus tikslus, duodame sau pažadus keisti ir gerinti įvairias savo gyvenimo sritis. Vis dėlto kartais net ir mažo pokyčio dėka gali pasikeisti labai daug. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pranešime žiniasklaidai įvardina dešimt nedidelių įpročių, kuriuos prisijaukinti bus nesunku, o teigiamą rezultatą turėtume pajusti pakankamai greitai.

Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. Tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Po triukšmingo ir sotaus šventinio laikotarpio norisi ko nors lengvo, paprasto bei sveikatai palankaus. Gaivi itališkos minestronės variacija su špinatais – tikras džiaugsmas akims ir skrandžiui. Špinatai pasižymi puikiomis savybėmis ir ne veltui vadinami supermaistu. Jie vertingi dėl didelio folio rūgšties kiekio, vitaminų ir mineralų.

Saldžios, aštrios, žalios, raudonos ar geltonos, šviežios bei džiovintos – paprikos yra vienas universaliausių virtuvės produktų ir esminė Viduržemio jūros regiono mitybos dalis. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, sveikatai palankioje mityboje svarbi spalvų bei skonių įvairovė, todėl ji rekomenduoja į racioną įtraukti įvairių spalvų paprikų. Šios skanios daržovės ne tik papuoš lėkštę, bet ir bus naudingos sveikatai.

Žmogui būtina mitybos įvairovė, todėl mėsos produktų išbraukti iš mitybos raciono nevalia. Mėsos vartojimas kartu su augaliniais produktais organizmą aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos, o ir mėsa mėsai nelygu, – pranešime žiniasklaidai perspėja Dietoterapijos centro vadovė, gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė. 

Tarp maistingomis medžiagomis turtingų uogų tik nedaugelis gali varžytis su spanguolėmis, kurios pasižymi išskirtine nauda sveikatai. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vienoje šių uogų porcijoje galima rasti bene ketvirtadalį rekomenduojamos vitamino C paros normos.

Kopūstai – viena populiariausių lietuvių auginamų daržovių, kuri dažnai papuošia tiek Lietuvos tradicinės virtuvės patiekalus, tiek kitų šalių virtuvių šedevrus. Rudenį kopūstus naudojame įvairioms salotoms, o žiemą juos valgome troškintus ar raugintus. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad apie kopūstų naudą organizmui žinojo dar mūsų protėviai, todėl šie ne veltui yra mūsų tradicinės virtuvės dalis. Anot jos, šios daržovės yra tikras naudingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis.

Visais laikais žmonės ieškojo stebuklingų priemonių, galinčių padėti atitolinti senatvę, ilgiau išlikti jaunatviškais, energingais ir sveikais. Sveikatos specialistai sako, kad stebuklingų priemonių nėra, o tai, kokiu greičiu sensta organizmas, daug priklauso ir nuo mūsų. Tad artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems – šventėms, kurių metu neretai mėgaujamės ne itin sveiku maistu ar persivalgome, jie primena, kad tai, ką ir kiek valgome, taip pat veikia senėjimo procesą.

Šventiniai stalai jau netrukus bus nukrauti ne visada lengvai virškinamais ar sveikais patiekalais. Prisėdęs prie tokio stalo retas kuris pagalvoja apie saiką ir pasijunta blogai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centre dirbanti gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad pirmiausia reikia daryti viską, kad apsinuodijimo būtų išvengta: tinkamai laikyti ir ruošti maistą, valgant jausti saiką, valgyti mažomis porcijomis, vengti sunkiai virškinamo maisto, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nepamiršti judėti. Taip pat gydytoja dalinasi patarimais, ką daryti, jei apsinuodijimo išvengti nepavyko.