Vaikščiojimas – puikus užsiėmimas norint ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir atsipalaiduoti po įtampos kupinos dienos. Be to, ši veikla puikiai tinka tiek fiziškai aktyviems, tiek tiems, kurių fizinė forma yra prastesnė. Profesorius Albertas Skurvydas pranešime žiniasklaidai sako, kad naujausių tyrimų duomenimis, pakankamai judančių vaikų yra tik apie 20–30 procentų, todėl skatindamas jaunimą daugiau judėti, jis siūlo pradėti nuo paprasčiausio vaikščiojimo.

Atšilus orams paprastai pasikeičia ir gyvenimo būdas – daugiau judame, pradedame intensyviau sportuoti, vėl surandame įvairios veiklos sode ar darže. Specialistai sutinka, kad judėjimas yra labai svarbus gerai savijautai, tačiau atkreipia dėmesį, kad per staigiai padidinus fizinį krūvį, kai kūnas nėra tam pasiruošęs, kyla rizika persitempti, gali paūmėti sąnarių ir raumenų skausmai.

Tiršti kokteiliai iš trintų vaisių, daržovių, riešutų, kuriuos jau įpratome vadinti glotnučiais, nuolat skubančių žmonių mityboje išsikovojo gal net svarbesnę vietą nei sumuštiniai. Mat tai ne tik greitas ir patogus būdas numalšinti alkį – glotnučiai dažnai laikomi ir sveikos mitybos simboliu.

Kartu su pirmosiomis vasariškų karščių dienomis grįžo ir ne vienam aktuali problema – kaip gelbėtis, kai nugara upeliais srūva prakaitas, tamsiais ratais nudažantis drabužių pažastis. Tokio gausaus prakaitavimo, dar vadinamo hiperhidroze, sprendimų yra ne vienas, – teigiama pranešime žiniasklaidai.

Judėjimo sveikatos labui diena minima kiekvienais metais gegužės 10 dieną. Šios dienos minėjimą 2002 metais iniciavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekdama skatinti fizinį aktyvumą ir didinti žinomumą apie jo naudą lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.

Sparčiai šylant, orams nemaža dalis žmonių pradeda intensyviai ruoštis vasaros sezonui ir daugiau dėmesio skiria savo kūno linijoms. Tiesa, net pradėjus aktyviau sportuoti ir riboti tam tikrų maisto produktų kiekį, ne visada gali pavykti atsikratyti nereikalingų kilogramų. Kokios klaidos dažniausiai sutrukdo pasiekti norimų rezultatų ir kaip atpažinti, kada dėl padidėjusio svorio kaltos kitos sveikatos problemos?

Paradoksalu, tačiau mūsų vaikai nebemoka žaisti, jiems trūksta vaizduotės. Namuose vieną po kito įveikdami kompiuterinių žaidimų lygius vaikai įdarbina tik labai mažą dalį savo mąstymo, kūrybiškumo gebėjimų, netobulina specialių įgūdžių, sako docentė dr. Milda Brėdikytė, su kolegomis kurianti naratyvinių žaidimų metodiką, kuri padeda žaidžiant išlaisvinti kūrybiškumą, smalsumą, įtraukia į įvairių kasdienių problemų sprendimą.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – išgirdus šią diagnozę turėtų kilti noras imtis pokyčių ir pradėti labiau rūpintis savo sveikata. Ši diagnozė išgąsdina dažną pacientą, o labiausiai susirūpinama, nuo ko reikės pradėti keisti savo kasdienę rutiną.

„Nuolat girdint vaikams skirtą paliepimą „atsargiai!", man jau pačiai kartais pradeda trūkčioti akis", – juokiasi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Ugnė Motiejūnienė. Judėjimas, lipimas, judrūs žaidimai, kartais ir nubrozdinimai – būtent taip maži vaikai mokosi pažinti savo kūną, tad pernelyg rūpestingas tėvų siekis saugoti atžalas gali užkirsti kelią natūraliam fiziniam vystymuisi. Kita vertus, kai kuriose situacijose tėvai skiria per mažai dėmesio vaiko saugumui, o tai gali sukelti tragiškas pasekmes.