Ši universali ir pigi daržovė tinka kone prie visko: jaunų morkyčių skanaujame užkandžiui, be jų neapsieiname virdami sriubą, ruošdami įvairius garnyrus, salotas ar spausdami sultis. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad morkose, kaip ir kitos oranžinės spalvos daržovėse, gausu karotinoidų: alfa ir beta karoteno, liuteino, zeaksantino. Šios medžiagos yra antioksidantai, tačiau dar svarbesnis jų vaidmuo užtikrinant gerą regėjimą.

Pasaulyje populiarėjant longevity (liet. ilgaamžiškumo) sąvokai, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja dietologė pranešime žiniasklaidai Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad ilgaamžiškumui įtakos turi penki veiksniai, vienas kurių – pagal tam tikrus principus subalansuota mityba. Gydytoja pasidalino penkiais pamatiniais ilgaamžiškumo dietos elementais ir kitomis įžvalgomis.

Vasara – populiariausias laikas poilsiui, tačiau tyrimo duomenys rodo, kad kas septintas Lietuvos ir Latvijos gyventojas šią vasarą dirbs be atostogų. Taip elgtis planuoja ir dešimtadalis estų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbas be poilsio – tiesus kelias į emocinius bei fizinius sveikatos sutrikimus, o dirbančiam žmogui tinkamai pailsėti yra būtinos 2-3 savaitės.

Žmonės vis dažniau stengiasi išvengti tradicinės medikamentinės medicinos ir ieško alternatyvių, natūralesnių gydymo ar terapijos būdų. Raidos, nervų sistemos, motorikos sutrikimų turinčių vaikų tėvų dėmesį atkreipia žirgų asistuojama terapija. Hipoterapeutus ruošia Klaipėdos universitetas (KU), o itin populiarėjančios srities studentų praktikos bazei MB „Holistinis ugdymas“ suteikta licencija. Čia terapijas veda profesionalios kineziterapeutės, hipoterapeutės Giedrė Radzevičienė ir Rita Gikarienė. Pastaroji žiniomis dalijasi ir su KU studentais bei dėstytojauja Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedroje.

Traški, apskrudusi, auksinės spalvos odelė – turbūt geidžiamiausias kepimo rezultatas. Visgi jis, tikėtina, indikuoja susidariusias kancerogenines medžiagas, net jei mėsą kepame be papildomų riebalų ant grotelių ar iešmo. Apie pavojus, kylančius netinkamai paruošus mėsą, ir būdus, kaip šios vasaros iškylos stalą paversti palankesniu sveikatai, pasakoja KTU Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė ir Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė Rimantė Vinauskienė.

Per dieną patartina suvalgyti ne mažiau kaip 5 porcijas vaisių ir daržovių, tačiau daugeliui vaikų, o ir suaugusiųjų, tai būna sudėtinga užduotis. Tam puiki ir sveikai palanki alternatyva galėtų būti vaisių arba daržovių glotnučiai. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pranešime žiniasklaidai pažymi, kad glotnutis – puikus vitaminų, mineralų ir antioksidantų šaltinis, bet neturėtų tapti vienintele daržovių ir vaisių vartojama forma.

Daugelis žino, kad mikroelementas magnis yra viena svarbiausių medžiagų organizme, tačiau kaip jis iš tiesų veikia ir kaip jo galime gauti pakankamai? Vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkė Ieva Sauserytė pranešime žiniasklaidai paaiškina, kad magnio kiekis organizme daro nemenką įtaką raumenims, energijos palaikymui, mąstymui, jis taip pat svarbus miegui ir net gerai nuotaikai. Anot jos, karštomis vasaros dienomis apie magnio naudą sveikatai reikėtų susimąstyti dažniau – juk tiek aktyvios fizinės veiklos metu, tiek gausiai prakaituojant magnio atsargos išsenka greičiau.