Kalbininkai iškart pataisytų, kad „gyvas“ yra žalias, termiškai neapdorotas (nevirtas, nekeptas) maistas. Iš tiesų negali būti gyvo ar mirusio maisto. Tačiau sakydami „gyvas“ nedaug suklysime. Maistas – pagrindinis energijos šaltinis. Anot bioenergetiko Jono Algimanto Dainausko, kiekvienas augalas (vaisius, daržovė, grūdas ir kt.) ląstelėse turi sukaupęs energijos iš gamtos, kurią indai vadina prana, o kinai či. J.A.Dainausko teigimu, netinkamai ruošiamas, pavyzdžiui, šildomas arba kepamas mikrobangų krosnelėje, maistas netenka bioenerginio potencialo, t. y. energine prasme tampa „negyvas“, nenatūralus. Pakinta ne tik jo maistinė, bet ir bioenerginė vertė.

Gydanti mityba – kas tai? Naujas XXI amžiaus atradimas, užmiršta senųjų kultūrų patirtis ar tiesiog mada?

Šia tema, 2013 rugsėjo 27-28 dienomis, Vilniuje, Ann Wigmore gyvo maisto konferencijos metu, diskutavo žymiausi pasaulio mokslininkai, ekspertai ir praktikai. Konferenciją organizavo privati nevyriausybinė organizacija „Ann Wigmore fondas“ (AWF), bendradarbiaudama su „Living Ann Fund“ (JAV), Kornelio universitetu (JAV), Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis organizacijomis.

Šaltuoju metų laiku, ypač kol organizmas prisitaiko prie pasikeitusių orų, susilpnėja jo atsparumas, todėl greičiau kimba įvairūs virusai ir infekcijos. Kad nesirgtumėte peršalimo ligomis ir visus bauginančiu gripu, imunitetą reikia stiprinti visus metus. Žinoma, nepasakysime nieko ypatinga ir nauja. Šiuo klausimu visada geriausiai suveikia seni, laiko patikrinti dalykai.

1. Sveika gyvensena
Jeigu norite būti sveika, atspari ligoms, pirmiausia pradėkite reguliariai sportuoti. Sunku prisiversti daugiau judėti? Ogi prievarta nieko nereikia daryti. Jums nebūtina bėgioti vakarais ar prakaituoti sporto salėje, jei to nenorite. Tiesiog darykite tai, kas jums malonu: šokite, minkite dviračio pedalus, žaiskite tenisą, plaukiokite baseine... Mokslininkų ištirta, kad sportuojantys žmonės rečiau serga ne tik peršalimo, bet ir kitomis ligomis.

Tradiciškai manoma, kad daugiausia šaltuoju metų laiku tokio reikalingo vitamino C esama citrusiniuose vaisiuose. Bet trumpam pamirškime juos – vitaminas C slypi net tuose vaisiuose ir daržovėse, apie kuriuos nė nesusimąstėte. Kaip teigia atlikti tyrimai, šis vitaminas ne tik gražina ir skaistina odą, bet ir yra nepakeičiamas šaltuoju sezonu, kai puola virusai ir peršalimo ligos. Kadangi ne kiekvienas mūsų nori gerti sintetinius vitaminus, siūlome sužinoti, kur dar slypi vitamino C resursai.

Sąnariai bus sveikesni, sumažės uždegimas ir skausmai, jeigu valgysite šių produktų.
1. Liepžiedžių arbata turi į aspiriną panašių medžiagų, kurios slopina skausmą ir uždegimą.
2. Žuvų taukuose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina uždegimą ir maitina kremzlinį audinį.
3. Augalinis aliejus (graikinių riešutų, sezamų, alyvuogių ir kt.) suteikia vitamino E, kuris stabdo kaulinio audinio irimą ir skatina atsinaujinti kremzlinio audinio ląsteles.

Sakoma, kad nevalgęs žmogus gali išbūti ištisas savaites, o negėręs – vos kelias dienas. Vanduo gyvybiškai svarbus mūsų organizmui. Tačiau daugelis sveikos mitybos žinovų pastebi, kad daugybė žmonių vandens geria per mažai, ypač šaltuoju metų sezonu. Specialistai teigia, kad žmogus per parą turi išgerti ne mažiau nei 1,5 l vandens. Be abejo, atsižvelgiant į ūgį, svorį ir kitus duomenis. Jei sportuojate ar dirbate fizinį darbą, vandens būtina išgerti dar daugiau. Jei jūsų oda pleiskanoja, nėra elastinga, jūsų lūpos nuolat džiūsta, o plaukai ir nagai lūžinėja – tai irgi signalas, kad organizmui neužtenka vandens. Jei organizmui trūksta vandens ilgą laiką, oda sparčiau sensta, greičiau atsiranda raukšlių. Taip pat sakoma, kad vanduo padeda atsikratyti antsvorio!

Dailus kūnas svarbus ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu, ypač, jei nenorime vėliau kaip reikiant plušėti sporto salėje. Be to, net ir dešimt minučių galime išnaudoti itin protingai.

♦ Laiptus vienur ar kitur tikrai rasite, o jie gali būti puikūs pagalbininkai metant svorį ir stangrinant raumenis. Taigi, skirkite pratimams bent 10 minučių: užbėkite laiptais į viršų, tuomet padarykite penkis atsispaudimus ir lėkite žemyn. Kartokite tiek kartų, kiek pajėgiate. Toks pratimas dailina kojas, rankas bei užpakaliuko formas. Per 10 minučių sudeginsite net 118 kalorijų.

Kasdien valyti liežuvį ir reguliariai apžiūrėti jį daugeliui dar nėra įprasta kasdienė procedūra, o kitiems, žiūrėk, apskritai naujiena ir negirdėtas dalykas. Metas keisti šį požiūrį ir pradėti valyti liežuvį kaip dantis – kiekvieną rytą ir vakarą. Netrukus paaiškinsime, kodėl.
Pirma ir svarbiausia priežastis – apnašų, kurios yra itin palanki terpė bakterijoms vešėti ir kurias nuvalome šepetėliu nuo dantų, kaupiasi ir ant liežuvio. Štai kodėl atsiranda nemalonus burnos kvapas, net kai švariai išsivalome dantis, štai kodėl atrodo nė trupučio neveiksmingos reklamoje stebuklus žadančios dantų pastos. Liežuvio sandara yra tokia, kad apnašos labai greitai prikimba: šis mūsų organas nėra glotnus, jo paviršius nuklotas daugybe smulkių gleivinės spenelių.