Išgirdę produkto apibūdinimą „kartus“ greičiausiai susiraukiate: „Neskanu”. Vis dėlto netradicinės medicinos žinovai siūlo nestumti kartumynų į šalį, verčiau pasidomėti, kuo gi jie naudingi mūsų organizmui. Tikriausiai jau esate girdėjusi, kad gydytis galima ne tik vaistais. Gydo viskas: garsai, kvapai, spalvos. Netgi įvairūs skoniai. Tiesa,  gydymas skoniu – mažai žinoma refleksoterapijos rūšis. Ir visai  be reikalo.  Manoma, kad liežuvyje, kaip ir pėdose, yra daugybė biologiškai aktyvių taškų, susijusių su tam tikrais organais. Jų veiklą galima pagerinti veikiant atitinkamus skonio receptorius. Pavyzdžiui, su skrandžiu susiję liežuvio viduryje esantys skonio receptoriai, su širdimi – pats jo galiukas. Nelygu, kokio skonio (saldaus, sūraus, rūgštaus ar kartaus) skonio produktas valgomas, aktyvėja ir tam tikrų organų veikla.

Turbūt sutiksite, medicinoje kartais nutinka komiškų situacijų – pacientas aplanko visus įmanomus specialistus ir… lieka be diagnozės. Tokiu atveju gali praversti, pavyzdžiui, Lotoso medicina – holistinės (visaapimančios) medicinos atšaka. Holistinė medicina (gr. Holos visas) – visaapimanti medicina. Vadinamosios Lotoso šalys – Kinija, Japonija, visos Tolimųjų Rytų šalys. Lotoso medicina jungia šių šalių išmintį ir tradicijas, bet ir tai dar ne viskas. Yra trys pagrindinės kultūrinės grupės. Pirmoji grupė – Kinija, Japonija, Pietryčių Azija, Korėja, Mongolija. Į tai įeina tai či, cigunas, medicinos sistema su mokymu apie energetiką, anatomiją ir fiziologiją. Antroji – Indija. Tai ajurvedinės žinios, dietos, meditacijos, astrologija. Trečioji – Egipto ir Graikijos. Lotoso medicina tarsi sujungia šias skirtingų kultūrų žinias, tam kad jos taptų universalios.

Nors sykį susimąstėte, kodėl Rytuose žmonės ilgiau išlieka energingi, lėčiau sensta? Gal jie žino kokių ypatingų ilgo gyvenimo paslapčių? Be abejonės, ilgaamžystės receptų yra įvairių... Štai jums ilgo gyvenimo paslapčių dešimtukas. Jame pateikti patarimai galėtų kardinaliai pakeisti jūsų gyvenimo kokybę. O jei visgi jums pristigs jėgų ir valios jais vadovautis, siūlome iš dešimtuko išsirinkti bent jau vieną, kuriam labiausiai prijaučiate, patarimą ir paversti jį kasdieniu įpročiu. Jei toliau išvardytos ilgo gyvenimo tiesos jums jau seniai žinomos – puiku! Na, o tradicinės kinų medicinos naujokai pateiktame ilgaamžystės dešimtuke, tikėkimės, ras tai, kas nesvetima jų sielai.

Vargiai rastumėme tarp mūsų tokią, kuri nebūtų patyrusi nemalonaus, slegiančio, kankinančio, kartais tiesiog nepakeliamo galvos skausmo. Tai bene labiausiai paplitęs negalavimas, kuriuo skundžiasi įvairaus amžiaus žmonės. Mūsų laikmetis, paženklintas stresu ir karštligišku skubėjimu, – tiesiausias kelias į galvos skausmą. Turbūt ne kartą pastebėjote, jog dažniausiai galvos skausmas aplanko ir pradeda kamuoti ne laiku ir ne vietoje: kai reikia pabaigti skubų darbą, išvykti į kelionę, blogai išsimiegojus. Galvos skausmą pajuntame ir dėl nuovargio, alkio, net netaisyklingos laikysenos. Galvą gali skaudėti ir sukarščiavus, menstruacijų metu, sergant osteochondroze, padidėjus arteriniam kraujospūdžiui.

Tikriausiai pastebėjote, kad požiūris į mediciną pamažu kinta - atsiranda vis naujų būdų, kurie gali padėti žmogui sveikiau gyventi ar užbėgti ligai už akių. Vienas tokių – bioinformacinė diagnostika. Ji padeda ligą nustatyti dar ląstelės lygmenyje. Ieškodami atsakymų į ramybės neduodančius klausimus, kodėl vargina viena ar kita liga ir kaip su ja kovoti, daugelis tradicinės medicinos atstovų vis dėlto grįžta prie senųjų natūralių gydymo metodų arba stengiasi sujungti mokslą ir senovės išmintį. Tarkim, bioinformacinė diagnostika gali atskleisti tokius organizmo pakitimus, kurių neįmanoma nustatyti kraujo, ultragarso ir kitais įprastais tyrimais, nes pakitimas matomas dar ląstelių lygmenyje.

Vanduo mums yra kasdienis ir įprastas dalykas, kurio visai nevertiname – kuo ramiausiai pilstome į kairę ir į dešinę. Tačiau jeigu jis netikėtai imtų ir išnyktų, štai tada ir suprastume, kokiais gyvybiškai svarbiais saitais esame su juo susieti... „Vanduo. Tu mums atrodai pats paprasčiausias dalykas. Tavimi mėgaujamės neturėdami nė menkiausio supratimo, kas iš tikrųjų esi“, – taip apie vandenį yra pasakęs legendinio kūrinio „Mažasis princas“ autorius Antoine‘as de Saint-Exupery. Tikra tiesa. Vandenį naudojame kasdien pačioms įvairiausioms reikmėms: gerti, gaminti valgyti, praustis, skalbti ir dar tūkstančiams kitų dalykų. Jis mums atrodo toks elementarus ir paprastas, kad net nevertas menkiausio dėmesio.

Kukurūzai AjurvedojeAjurvedoje kukurūzai priskiriami aistrą (radža) skatinančiam maistui, kuris sužadina agresiją ir didina fizinę jėgą, nervingumą ir valdžios troškimą. Tačiau kukurūzai mažina kapcha došą (tinka norintiems suliesėti).

Citrina – vaisius kone visiems gyvenimo atvejams. Tad verta jų turėti namie kiekvienai šeimininkei. Kodėl? Argumentų yra daugiau nei pakankamai... Šįkart norėtume plačiau priminti apie šaltuoju metu, kai siaučia ligos, ypač aktualią citrinos savybę – kovoti su įvairiausiomis bakterijomis.

• Citrina naikina ne tik atšalus ore pasklidusius virusus, bet ir grybelius.
• Šio vaisiaus sultys – natūralus organizmą stiprinantis vaistas.