„Kai kada net ir gydytojai gedėjimą klaidingai painioja su depresija. Tai sunkūs, bet natūralūs jausmai, ir juos būtina išgyventi", – pranešime žiniasklaidai teigia psichologė dr. Vaiva Klimaitė. Anot jos, susitaikymo su netektimi procese būtina tiek prisiliesti prie skausmingų jausmų, tiek gebėti nuo jų atsitraukti. Neišgedėti jausmai, psichologės teigimu, gali sugrįžti net ir po dvidešimties metų ir iššaukti ligą ar psichikos sutrikimų. Savo ruožtu laidojimo namų atstovai pastebi, kad net ir sunkiausiai netektį išgyvenantys žmonės atsisako profesionalios pagalbos.

Mokykloje visada pirmas keldavote ranką, paskui suprasdavote, kad nežinote atsakymo, o mokytojai nuolat rašydavo pastabas dėl plepėjimo. Energija tiesiog tryško per kraštus, nusėdėti suole būdavo tikra kančia. O gal nuolat pamesdavote pirštinę, kepurę, tėvai nespėdavo pirkti rašiklių ir bartis dėl tvarkos namuose? Pažįstama? „Vaikystė, paauglystė, tokia ji būna, išaugs“, – ramino save tėvai. Vis dėlto tikėtina, kad jums jau vaikystėje pasireiškė aktyvumo ir dėmesio sutrikimas arba ADHD (angl. attention deficit/hyperactivity disorder). Tai psichoneurologinis raidos sindromas, pasireiškiantis hiperaktyvumu ir negebėjimu ilgesniam laikui sutelkti dėmesį. Deja, daliai žmonių, turinčių šį sutrikimą, diagnozė nustatoma tik tada, kai jie tampa suaugusiais.

Paskutiniojo HBSC tyrimo duomenimis, Lietuvoje moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir mažėja. Tarp 5–9 klasių moksleivių tik 13 proc. būdingas pakankamas kasdienis fizinis aktyvumas – pagal šį rodiklį Lietuvos jaunuoliai yra tarp 5 mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių.

Vasarą, kai vis labiau įsivyrauja karščiai, net ir maloniausią poilsį gali sugadinti neatsargus pabuvimas gamtoje, kuomet netikėtai yra nudegama saulėje ar įgelia vabzdys. Tokie „pabučiavimai“ gali baigtis ne tik nemaloniais pojūčiais ar sugadinta nuotaika, tačiau net ir vizitu pas gydytoją. Specialistai pataria neprarasti budrumo mėgaujantis vasariškomis pramogomis, o jei jau nukentėjote nuo saulės ar vabzdžių, nedelsiant imtis saugumo priemonių.

Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gertuvių pasirinkimui, vaistininkai primena, kad jas geriausia pirkti pagamintas iš kokybiškų medžiagų ir nepamiršti tinkamai prižiūrėti bei plauti, kad nekiltų problemų sveikatai.

Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pranešime žiniasklaidai primena, kad ledus paliktume desertams ir nesusiviliotume lediniu vandeniu – geriausiai gaivina kambario temperatūros ar kiek vėsesnis vanduo be burbuliukų. Jo itin karštomis dienomis patartina gurkšnoti dar nepajutus troškulio.

Bandydami sumažinti išgerto alkoholio sukeltus negalavimus, žmonės neretai griebiasi savijautą po vakarėlio neva pagerinančių priemonių: energetinių gėrimų, stiprios kavos ir pan. Dalis visuomenėje sklandančių mitų apie pagirių palengvinimą ne tik nėra teisingi, bet ir gali dar labiau pakenkti.

Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų kieme, ar nakvynė su draugais prie ežero. Retai kada tokių pasibuvimų metu apsieinama be grilyje keptos mėsos, tačiau netinkamas jos paruošimas gali ne tik sugadinti šventę, bet ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centro specialistai kviečia savižudybės krizę išgyvenančius žmones, jų artimuosius naudotis „Tu Esi“ interneto svetainės galimybėmis, Psichikos sveikatos centrų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, Psichologinių krizių pagalbos centro tel. 1815 teikiamomis paslaugomis.