„Stebuklų pacientai dažniausiai nesitiki, bet nori greičiau pasveikti, sumažinti skausmą. Vienam tikslas yra grįžti į sportą, kitam – išlaikyti kavos puodelį rankoje. Atrodo, labai mažas dalykas, bet tam žmogui jis yra labai svarbus“, – apie darbą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje pasakoja kineziterapeutė Viktorija Matulevičiūtė. Ji sako, kad vieni pacientai į mankštas žiūri atsakingai, kitus tenka motyvuoti, o kartais – pabūti psichologais ir išklausyti.

Vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai sulaukia neraminančių signalų: dar COVID-19 pandemijos metu išaugusios seksualinio smurto internete apimtys nemažėja. Specialistai sako, kad labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius apsaugoti galime tik šviesdami ir laiku reaguodami į pavojaus ženklus.

Šaltuoju metų laikotarpiu uždarose patalpose praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, mat jei patalpų ore gausu virusų, bakterijų, grybelių, įvairių teršalų – rizikuojame susirgti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad patalpas būtina vėdinti ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu – tai ypač svarbu. Kaip tai daryti tinkamai bei kaip patiems nepabloginti oro kokybės – išsamiai apie tai šiame pranešime.

Šiandieniniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir atsikartojančios situacijos kenkia tarpusavio santykiams, o ilgainiui taip pat žaloja ir psichinę sveikatą.

Aplink daug mitų, kaip gyventi sveikai – ką valgyti, kaip sportuoti, kaip ilsėtis. Sveika gyvensena – sritis, kurioje gausu išgalvotų istorijų, mitų ar sprendimų, kuriems įtaką daro sveikos gyvensenos mados. Dažnai šioje informacijos gausoje sunku atskirti tiesą nuo išgalvotų istorijų. Kuo sveikoje gyvensenoje svarbus holistinis požiūris ir ką tai apima? Kaip nepakliūti į mitybos madų pinkles? Šiuos ir kitus klausimus aptaria Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės ir dėstytojos, kurios ekspertinėmis žiniomis dalijasi su studentais sveikos gyvensenos paskaitų metu.

Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites.

Kai lauke įsivyrauja rudeniška žvarba, o giedrą dangų pakeičia cepelinų spalvos dargana, dažnas renkasi gyventi sėsliau – daugiau laiko praleidžiama namuose, įninkama į filmus ir serialus, mažiau dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir laikui gamtoje. Specialistai atskleidė, kokie pavojai tyko įnikus į sėslų gyvenimo būdą ir pasidalino patarimais, padėsiančiais šaltąjį sezoną praleisti sveikai bei aktyviai.

Kai termometro stulpelis nukrenta žemyn ir keliai virsta slidžiais ledo takais, padidėja rizika patirti įvairių traumų – nuo kulkšnies patempimų iki sudėtingų riešo lūžių. Nesvarbu, ar ketinate mėgautis žiemos pramogomis, ar tiesiog kasdien vaikštote mieste, kineziterapeutas Rokas Rožėnas primena - svarbu tinkamai pasiruošti, kad išvengtumėte nemalonių sužeidimų, ir pateikia vertingų patarimų, kaip pasirūpinti savo kūnu, kad žiemos laikotarpis praeitų be traumų.

„Ketvirčio amžiaus krizę galima apibrėžti kaip nerimą dėl gyvenimo kokybės ir krypties, siekiant įsitvirtinti suaugusiųjų pasaulyje. Ji paprastai ištinka 18–25 m. jaunus suaugusiuosius, tačiau gali užsitęsti ir iki 30-35 metų“, – sako „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Miglė Remeikė, į kurią pagalbos vis dažniau kreipiasi jauni žmonės.