Nagai – ne tik estetiškai svarbi rankų dalis, bet ir veidrodis, atspindintis bendrą organizmo sveikatą. Specialistų teigimu, pakitusi nagų spalva, tekstūra ar forma gali būti ne tik kosmetinė problema, bet ir ženklas, kad organizme vyksta nepageidaujami procesai. Rankos ir nagai yra puikiai matoma žmogaus kūno dalis, tad visi nori gražių ir sveikų nagų.

Prakalbus apie itališką maistą, mintyse iškyla kvapnūs makaronų patiekalai, pagardinti sodriais padažais, šviežia mocarela ar gardi pica. Tačiau italai pietų ar vakarienės neįsivaizduoja ir be saldumynų – desertas yra tiesiog privalomas. Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad italai gali didžiuotis didžiule desertų gausa. Vieni mums puikiai žinomi, kiti – galbūt girdėti mažiau, tačiau italai tikrai žino, kaip įtikti kiekvieno smaližiaus skoniui.

Dietų kultūra lietuviams – nesvetima: daugiau kaip pusė bent kartais laikosi dietų ar atsisako tam tikrų maisto produktų, rodo „Gardėsio“ kepyklos užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas*. 19 proc. riboja savo mitybą dietomis nuolat, o 41 proc. – kartais, kai priauga per daug svorio arba prieš vasaros sezoną. Dietologų draugijos prezidentė gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit tikina, kad prasidėjus pavasariui ir „matuojantis“ karantino priaugtus kilogramus, susidomėjimas dietomis tik didėja.

Mitybos ekspertai nuolat pabrėžia ne tik daržovių svarbą organizmui, bet ir atkreipia dėmesį į jų spalvą. Kaip ir įvairių rūšių daržovės, taip ir skirtingų spalvų produktai skiriasi mineralų ir vitaminų kiekiu bei naudingosiomis savybėmis. Jolantos Sabaitienės, prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių ekspertės, teigimu, kuo spalvingesnė mūsų salotų lėkštė, tuo daugiau gerųjų medžiagų gauname, tačiau sveikatingumo lenktynėse prieš žalias daržoves laimėtų raudonosios, todėl jų į pirkinių krepšelį vertėtų įsidėti dažniau.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad gegužės 10 d. visame pasaulyje paprastai minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir šios iniciatyvos įsteigimas buvo moksliškai pagrįstas PSO ataskaitos išvadomis. PSO ataskaitos išvadose buvo nurodyta, kad svarbiausios lėtinių neinfekcinių ligų (toliau – LNL) plitimo ir didelio mirtingumo nuo jų priežastys yra nesveika mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas.

Ar jūsų vaikas gerai miega? Ar laiku užmiega, o ryte atsikelia žvalus ir pailsėjęs? O gal jo poilsį trikdo pernelyg ilgas laikas prie ekranų, fizinis nejudrumas ar netgi liga? Specialistai ragina tėvelius atkreipti į tai dėmesį ir nuo mažens įdiegti vaikui įprotį laikytis nustatyto dienos režimo, ugdyti suvokimą, kad geras miegas yra sveikatos šaltinis.

Dėl karantino persikėlus dirbti iš namų bei pakitęs bendras dienos režimas turėjo didelės įtakos ir pasikeitusiems žmonių mitybos įpročiams. Specialistų teigimu, tendencija aiški – priaugome daugiau svorio, o išlaikyti griežtą režimą darosi vis sudėtingiau, todėl ypač svarbiais čia tampa užkandžiavimo įpročiai.

Sporto klubams leidus atnaujinti veiklą, nemaža dalis žmonių apsidžiaugė, jog pagaliau galės pakilti nuo sofos ir atgauti per karantiną prarastą fizinę formą. Tačiau po daugiau kaip pusės metų „sėdėjimo namie“ ir fizinį aktyvumą sumažinus iki minimumo, grįžimas į sporto klubą gali reikšti ir nemenkas traumas.