Rasti receptą, kuriame nėra nė šlakelio aliejaus ar šaukštelio sviesto, tikriausiai būtų sudėtinga. Šie produktai plačiai naudojami įvairiose pasaulio virtuvėse. Tačiau kada kurį produktą teisingiausia ir sveikiausia naudoti?

Pirmosiomis pavasario dienomis dažniau atsigręžiame į sveikos gyvensenos tendencijas. Žmonės bando keisti mitybos įpročius ir šiuo metu daugiau dėmesio pradeda kreipti į tai, ką perka ir deda į savo lėkštes. Tačiau subalansuotos mitybos principų nepamiršti turėtume ne tik pavasarį, bet ir apskritus metus.

Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo būdą – žinome šias higienos priemones. Tačiau nepaisant ant vatos pagaliukų pakuočių pavaizduotų įspėjimų, kad jų kišimas į ausis pavojingas, daugybė žmonių juos ir toliau naudoja ausų valymui.

Prancūzijoje per metus vienam gyventojui tenka beveik 26 kilogramai sūrio. Turbūt nesuklysime pasakę, kad Prancūzija yra tikra sūrių šalis – čia pagaminama daugiau nei 300 jo rūšių, o kartais sūrį su įvairiausiais saldžiais priedais: uogienėmis ar džemais, prancūzai valgo ir vietoje deserto. Lietuvoje sūris taip pat yra mėgstamas.

Organizmo detoksikacija – vienas iš labiausiai linksniuojamų terminų artėjant šiltajam sezonui. Vieniems tai badavimas, kitiems – įvairios sulčių dietos, tretiems – atsisakymas tam tikrų produktų ar natūralių žolelių nuovirai prieš miegą. Tačiau kas iš tiesų yra detoksikacija: laikina mada ar realią naudą organizmui duodanti praktika? O gal žmogaus organizmas yra prisitaikęs pats šalinti kenksmingas medžiagas ir specialių procedūrų nė nereikia?

Lašiša – viena iš labiausiai pamėgtų žuvų, naudojama daugelio pasaulio virtuvių. Ji – ne tik skani, lengvai pagaminama, bet ir pasižyminti įvairiausių vitaminų bei gerųjų medžiagų gausa. Dėl unikalaus skonio lašiša itin mėgstama pietums, vakarienei, o dabar vis dažniau ir pusryčiams: ja dažnai gardinami omletai, Benedikto kiaušiniai, įvairiausi sumuštiniai ar blynai.

Per karantiną daugiausia laiko leidžiant namuose įprantame nuolat užkandžiauti, nors alkio ir nejaučiame. Vis dėlto artėjant pavasariui dažniau susirūpiname savo sveikata, tad daugiau dėmesio pradedame kreipti ir į tai, ką dedame į burną. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, pastebi sveikesnio maisto tendencijas – pirkėjai atkreipia dėmesį į palankesnius produktus alkiui numalšinti ir krepšeliuose vis dažniau atsiduria šviežios daržovės bei vaisiai.

Miltiniai patiekalai – neatsiejama žmonių raciono dalis, kuri pirmiausia išeliminuojama pradėjus sveikai maitintis. Tiesa, miltinių patiekalų nereikėtų taip nuvertinti, nes juose taip pat gausu žmogui reikalingų maistinių medžiagų – svarbu suvartojamas kiekis, pasirinkti miltai ir valgymo laikas.

Siekiant puoselėti tradicijas, gilinti visuomenės žinias apie gamtoje esančius vaistinius augalus ir tinkamą jų vartojimą, prieš pat Lietuvos valstybės atkūrimo šventę išrinktas lietuviškiausias metų vaistinis augalas. „Eurovaistinės“ iniciatyva vykdomų rinkimų nugalėtoju šiais metais išrinkta didžioji dilgėlė. Praėjusiais metais tai buvo vaistinė ramunė.