Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites.

Kai lauke įsivyrauja rudeniška žvarba, o giedrą dangų pakeičia cepelinų spalvos dargana, dažnas renkasi gyventi sėsliau – daugiau laiko praleidžiama namuose, įninkama į filmus ir serialus, mažiau dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir laikui gamtoje. Specialistai atskleidė, kokie pavojai tyko įnikus į sėslų gyvenimo būdą ir pasidalino patarimais, padėsiančiais šaltąjį sezoną praleisti sveikai bei aktyviai.

Kai termometro stulpelis nukrenta žemyn ir keliai virsta slidžiais ledo takais, padidėja rizika patirti įvairių traumų – nuo kulkšnies patempimų iki sudėtingų riešo lūžių. Nesvarbu, ar ketinate mėgautis žiemos pramogomis, ar tiesiog kasdien vaikštote mieste, kineziterapeutas Rokas Rožėnas primena - svarbu tinkamai pasiruošti, kad išvengtumėte nemalonių sužeidimų, ir pateikia vertingų patarimų, kaip pasirūpinti savo kūnu, kad žiemos laikotarpis praeitų be traumų.

„Ketvirčio amžiaus krizę galima apibrėžti kaip nerimą dėl gyvenimo kokybės ir krypties, siekiant įsitvirtinti suaugusiųjų pasaulyje. Ji paprastai ištinka 18–25 m. jaunus suaugusiuosius, tačiau gali užsitęsti ir iki 30-35 metų“, – sako „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Miglė Remeikė, į kurią pagalbos vis dažniau kreipiasi jauni žmonės.

Vaikų nemiga ir miego sutrikimai yra gana dažni reiškiniai, ypač ankstyvame amžiuje. Daugelis tėvų susiduria su vaikų miego sunkumais, įskaitant nemigą, naktinius košmarus, baimes, vaikščiojimą miegant ar šlapinimąsi į lovą. Šios problemos gali ne tik sutrikdyti vaikų miego ritmą, bet ir sukelti tėvų nuovargį bei stresą. Laimei, daugeliu atvejų šios problemos gali būti sprendžiamos keičiant kasdienius įpročius ir nakties ritualus.

Emocijos – natūrali žmogaus reakcija į aplink vykstančias situacijas, padedanti prisitaikyti, įvertinti grėsmės lygį ir apskritai – patirti gyvenimą. Natūralu, kad skirtingi įvykiai sužadina skirtingas emocijas, tačiau svarbu suprasti, kad kiekviena iš jų turi savo paskirtį ir nė viena nėra bloga. Pavyzdžiui, pyktis dažnai suprantamas kaip nemaloni ir nepageidaujama emocija, bet iš tikrųjų žmonėms yra labai naudingas. Apie jį ir tai, kaip kontroliuoti jo raišką, plačiau pasakoja Klaipėdos „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Aušrinė Virketytė.

Perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį – ypatingas laikotarpis, suteikiantis naujas patirtis ir išgyvenimus tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Tiesa, šis pokyčių metas neretai siejamas su iššūkiais – suaugusieji baiminasi, kad negebės susikalbėti su savo konfliktuojančiais vaikais, be to, nuolat lydi klausimas, kiek kontrolės ir laisvės reikėtų suteikti savo atžaloms. Vilniaus „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Milda Novickė teigia, kad paauglystė – laikas, kai susigadinti santykius su vaiku yra labai lengva, tačiau suaugusieji turėtų mokėti prisiimti atsakomybę už jų išsaugojimą.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, tautiečiai – kur kas labiau prisiekę kavos, o ne arbatos, mėgėjai. Pasirodo, kava yra populiariausias karštasis gėrimas visoje šalyje. Tačiau ar žinojote, kad tiek kavos, tiek arbatos saikingas vartojimas gali padėti sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?