Apie mikrobiotą ir bakterijas kalbama ne vienus metus. Nebe naujiena, kad gydantis antibiotikais kartu rekomenduojama vartoti ir gerąsias bakterijas, tačiau daugėjant tyrimų gausėja ir duomenų, kad mikrobiota atlieka gerokai svarbesnį vaidmenį, nei buvo manoma iš pradžių. Apie mikrobiotos naudą ir disbiozės korekciją pasakoja vaikų ligų gydytoja, ,,Mama, aš sergu“ klinikų ir parduotuvių tinklo įkūrėja, generalinė direktorė Dr. Indrė PLĖŠTYTĖ-BŪTIENĖ.

LYGIAVERTIS KŪNO ORGANAS

,,Dar palyginti neseniai buvo manoma, kad žmonės yra sterilūs, tačiau 1767 m. Antonie van Leeuwenhoekui atradus mikroorganizmus ir išmokus juos nustatyti mokslininkams buvo atskleistas visai kitas vaizdas. Išsiaiškinta, kad žmogaus organizme – žarnyne, burnos ertmėje, kvėpavimo takuose, odoje ir šlapimo takuose gyvena daugiau nei 40 trilijonų maždaug 1 000 rūšių bakterijų (jų visuma ir vadinama mikrobiota) ir šis skaičius dešimt kartų viršija žmogaus ląstelių skaičių. Žmonių mikrobiota 80 proc. sutampa, tačiau likę procentai – itin reikšmingi“, – pasakoja gydytoja. Nustačius, kad organizme gyvena tokie didžiuliai kiekiai mikroorganizmų, pradėta aiškintis, kokia iš jų nauda. Dr. Indrės Plėštytės-Būtienės teigimu, gamtoje altruistiški santykiai pastebimi itin retai, tad būtų pernelyg paprasta manyti, kad žmonės – tik bakterijų namai. „Daugybė tyrimų parodė, kad mikrobų nauda žmogui – milžiniška, todėl ilgainiui mikrobiota pradėta laikyti lygiaverčiu kūno organu, o bakterijų sudėties ir kiekių pokyčiai, skurdumas, disbalansas – vadinamoji disbiozė, turi didžiulę reikšmę savijautai ir įvairių ligų atsiradimui“, – pabrėžia gydytoja.

KŪDIKIO IR VAIKO MIKROBIOTA

Specialistė pasakoja, kad vos gimęs kūdikis iš dalies yra sterilus, tačiau jau nuo pirmųjų gyvenimo minučių jis pradeda formuoti išskirtinę ir nepakartojamą mikrobiotą. Pirmiausia nuosavomis mikrobiotos bakterijomis su mažyliu pasidalija tėvai, ypač mama, o kitą dalį jis susirenka iš aplinkos. „Teoriškai, vaiko mikrobiota turėtų sutapti su tėvų, tačiau įvairūs aplinkos veiksniai, vartojami medikamentai, cheminės medžiagos ir maistas mikrobiotą keičia. Jos sudėtis kinta vaikui augant, pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, sutinkant naujų žmonių, keliaujant, sergant įvairiomis ligomis. Pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir metais mikrobiota būna ypač trapi. Tuo metu sprendžiasi ne tik tai, kokios bakterijos apsigyvens pas mažylį, bet ir kiekybinė jų sudėtis. Nustatyta, kad gana stabili mikrobiota susiformuoja iki 4 metų, o visa kita kinta tada, kai ją gana ilgai veikia minėti veiksniai“, – aiškina dr.I. Plėštytė-Būtienė.

MIKROBIOTOS SVARBA 

„Atradus bakterijas, jų pradėta taip bijoti ir vengti, kad dėl stiprių dezinfekantų sumažėjo ir žmogui palankių bakterijų kiekis aplinkoje. Mažiesiems tapo sunku laiku susirinkti savo bakterijų puokštę, nors būtent mikroorganizmai tampa pirmaisiais vaiko imuninės sistemos mokytojais, – pasakoja gydytoja. – Mikrobiota moko organizmą atskirti, kas yra gera, o kas bloga ir kartu apsaugo nuo patogeninių bakterijų ir virusų dauginimosi. Ji moduliuoja imuninę šeimininko apsaugą, reguliuoja metabolizmą ir smegenų funkciją. Jei mikrobiotos sudėtis pakinta, sutrinka ir tinkamas imuninės sistemos vystymasis bei brendimas. Tai gali lemti įvairių ligų, tokių kaip atopija, alergija, cukrinis diabetas, celiakija ir kt., atsiradimą.“ Dr. I. Plėštytė-Būtienė perspėja, kad bet kokie disbiozės simptomai, ypač pilvo diegliai pirmaisiais mėnesiais, neturi būti nurašomi išaugimui, nes nekoreguojami simptomai gali būti pirmaisiais artėjančių lėtinių ligų pranašais. Žarnyno mikrobiotos disbalansas ankstyvame amžiuje, pasak gydytojos, yra susijęs su ligų vystymusi vėliau, įskaitant alergines ligas, uždegimines žarnyno ligas, dirgliosios žarnos sindromą, nekrozinį enterokolitą, diabetą, nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas, autistinio spektro sutrikimus, taip pat jis siejamas ir su staigios kūdikių mirties sindromu.

DISBIOZĖS SIMPTOMAI

Kalbant apie mikrobiotos pokyčius, specialistė primena, kad vaikui augant vis didesnę įtaką jos disbalansui turi ne tik aplinka ar vartojami medikamentai, bet ir netinkama, konservantų bei dirbtinių dažiklių pripildyta mityba ar net agresyvūs skalbikliai, naudojami drabužiams ir patalynei skalbti. Šie ir kiti minėti veiksniai ilgainiui sekina mikrobiotą. „Žinoma, iš karto pažeidimo simptomai neišryškėja, bet pamažu vaikai gali imti skųstis simptomais, kurie sunkiai paaiškinami konkrečiomis ligomis. Būna, kad vargina tai nuolatinė sloga ar kosulys, tai išsipūtęs pilvas ar užkietėję viduriai, tai nėra apetito ar kankina nuolatinis nuovargio jausmas ar net slogios mintys. Sunku viską susieti su sutrikusia mikrobiota, bet juk ne veltui kalbama apie vieną kūną-sistemą. Kai visos kūno sistemos veikia gerai, jaučiamės sveiki. Jei kas sutrinka – atsiranda simptomai, o paskui ir ligos“, – primena gydytoja. Specialistės teigimu, dabar apie žarnyno ir odos, žarnyno ir kvėpavimo takų, žarnyno ir centrinės nervų sistemos ryšius kalbama vis dažniau. Jau žinoma, kad bakterijos tarpusavyje ir su kūno ląstelėmis bendrauja išskirdamos specialias medžiagas, vadinamas postbiotikais. „Kai gerųjų bakterijų trūksta, organizmo sistemoms „susikalbėti“ tampa pernelyg sunku“, – akcentuoja dr. I. Plėštytė-Būtienė ir priduria, kad atradus mikrobiotą ir ištyrus jos naudą imta ieškoti įvairiausių būdų, kaip ją tinkamai formuoti, o sutrikusią – pakoreguoti. 

GERIAUSIAS SPRENDIMAS

Patiriant disbiozės simptomus, gydytoja rekomenduoja į pagalbą pasitelkti probiotikus – preparatus su gerosiomis bakterijomis. Dabar jų pasirinkimas tikrai nemažas, kas tik įrodo, kad vis daugiau mokslininkų neabejoja mikrobiotos svarba ir siekia kurti kuo geresnius preparatus. „Nesvarbu, ar disbiozė lemia kūdikio pilvo dieglius, ar augant puola ligos ir siekiama užkirsti joms kelią, o gal nebegalime sužiūrėti, kai mokinukai ragauja ne itin sveikus užkandžius, ar nuo streso nebegalime valdyti emocijų pilve – visur į pagalbą gali ateiti probiotikai. Mano nuomone, geriausi šiuo metu – „Dr. OHHIRA“ probiotikai. Tai žymaus japonų mikrobiologo sukurtos produktų formulės, pelniusios pasaulinį pripažinimą sveikatos srityje. Kiekvienoje kapsulėje galima rasti ne tik 12 rūšių gyvųjų bakterijų, bet ir didžiulį kiekį augalinių skaidulų, kurios yra maistas bakterijoms ir leidžia joms išlikti aktyvioms, bei postbiotikus, kurie padeda reguliuoti organizmą ir kalbėti visoms ląstelėms ir bakterijoms viena kalba“, – pataria Dr. I. Plėštytė-Būtienė.

NERINGOS ŠIMKUTĖS tekstas

Panašūs straipsniai

Žarnyno mikrobiota: kaip maitintis, kad ji saugotų nuo ligų (74/0) 

Mokslininkės patarimai apie vasaros iškylų maistą: užkrečiamųjų ligų rizika šiuo laikotarpiu labai padidėja (377/0) 

Vasarą atidžiau žiūrėkite, ką dedate į burną (320/0) 

Baltijos jūroje susidarė palankios sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms (240/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0