Skausmas, fizinis ar estetinis diskomfortas pėdose yra paslepiama, tačiau jautri ir nemaloni problema. Dažniausiai į gydytoją chirurgą moterys kreipiasi ieškodamos pagalbos dėl pėdos deformacijos, plokščiapėdystės ir jų sukeliamų nepatogumų. Kaip atpažinti šias bėdas laiku ir užkirsti kelią jų progresavimui?

Dažniausia problema – deformacija

Pėdos pirštų deformacija yra dažniausia priežastis, dėl kurios į ortopedą traumatologą kreipiasi moterys. Ir dėl to kalti visai ne aukštakulniai. Pasak „Nordclinic“ pėdos chirurgo, ortopedo-traumatologo Vytauto Kimčio, deformacijai įtakos gali turėti genetika. Dažna priežastis yra paveldėtas didelis sąnarių elastingumas. Tai reiškia, kad sąnarių raiščiai yra pernelyg judrūs, nestabilūs, leidžia atlikti didesnės amplitudės judesius nei turėtų būti, dėl šios priežasties jie nebeišlaiko piršto vietoje ir jis, dėl gaunamos apkrovos, pradeda krypti. Pirštų deformacija sukelia skausmą fizinio aktyvumo metu, dėvint siauresnę avalynę. Žinoma, moterims labai svarbi ir estetika. Vizualinis vaizdas pasako viską – pirštas pakrypsta į šoną, atsiranda tinimas.

Retais atvejais deformacijai atsirasti ir progresuoti įtakos gali turėti traumos, pėdos raiščių ir kaulų sužalojimai. Dažnai galima išgirsti ir apie tai, kad aukštakulniai gali būti viena iš deformacijos priežasčių, tačiau moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad tokios avalynės dėvėjimas daro įtaką.

Pirštų deformacija diagnozuojama fiziškai apžiūrėjus pėdą, pirštus, atliekamos rentgenogramos stovint, apkraunant pėdą, taip įvertinamas deformacijos laipsnis, kiek sąnarių yra pakrypę. Iš pradžių taikomas konservatyvus gydymas, siekiant malšinti skausmą ir pristabdyti progresavimą.

Laiku diagnozuotą deformaciją galima išgydyti ir be skalpelio

Jeigu konservatyvus gydymas visgi nėra efektyvus, taikomas operacinis gydymas. Pagrindinis operacijos tikslas yra atkurti normalią kojų pirštų padėtį. „Operacija yra kraštutinė priemonė. Pirmasis tikslas yra koreguoti deformaciją, avėti tinkamą avalynę, kuri nespaustų kojos, nedirgintų skaudamų vietų. Gali būti naudojami ortopediniai padukai, supinatoriai (įdėklai), kurie suformuoja pėdos skliautą, o silikoniniai tarpupirščių plėtikliai padeda koreguoti deformaciją, apsisaugoti nuo skausmo“, – komentavo V. Kimtys.

Jeigu konservatyvus gydymas visgi nėra efektyvus, taikomas operacinis gydymas. Dažnai atliekama padikaulio osteotomija, kaulinių ataugų pašalinimas, taip pat minkštųjų audinių, raiščių rekonstrukcija, kuri padeda atstatyti pirštų deformaciją. Įprastai atsistatymas po operacijos greitas, jau po 4-5 savaičių galima dėvėti savo avalynę ir didinti krūvį, į buvusį fizinį aktyvumą leidžiama grįžti po 2-3 mėnesių. Tačiau V. Kimčio teigimu, itin svarbu atkreipti dėmesį, kad moterys arba panikuoja be reikalo, arba kreipiasi per vėlai. Skausmas yra tas signalas, į kurį būtina reaguoti siekiant išvengti komplikacijų, tad geriau pasitikrinti „dėl ramybės“ nei kentėti skaudžias pasekmes, kurias (gydant pavėluotai) beliks koreguoti tik chirurginiu būdu.

Plokščiapėdystė

Pasak pėdos chirurgo, ortopedo – traumatologo V. Kimčio, mūsų visuomenėje plokščiapėdystės atvejų daugėja. Tai pėdos deformacija, kai yra sumažėjęs arba visai išnykęs išilginis ir (arba) skersinis pėdos skliautas, stebimas pėdos suplokštėjimas (pėdos vidinio krašto nusileidimas), pasisukimas. Diskomfortą sukelia fizinis krūvis, stovimas darbas, greitai atsiranda pėdų nuovargis, jaučiamas skausmas. Plokščiapėdystės atveju labai svarbi čiurnos sąnario mankšta, mat Achilo sausgyslės tempimo pratimai padeda išvengti ligos progresavimo.

Plokščiapėdystė gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko gana retai – apie 5 proc. visų atvejų, likę 95 proc. atvejų – įgyta. Ji dažnesnė moterims, gali susiformuoti dėl patirtos traumos, netinkamos avalynės, didelio krūvio, antsvorio. Klinikinio ištyrimo metu plokščiapėdystės laipsnio nustatymui ir gydymo taktikos parinkimui, dažnai būtina atlikti pėdų rentgenogramą (su krūviu) ir magnetinio rezonanso tyrimą, kad būtų įvertinti minkštųjų audinių ir sąnarių pažeidimai.

Daugumai plokščias pėdas turinčių žmonių simptomai palengvėja taikant nechirurginį gydymą. Kai kuriems žmonėms nereikia jokio gydymo. Plokščios pėdos gali padidinti aplinkinių sąnarių artrito, apatinės nugaros dalies, klubo ir kelio skausmo tikimybę, formuojasi nuospaudos, pakinta eisena. Į gydytoją dažniausiai kreipiamasi, jei pradeda pastoviai skaudėti pėdas, pėda krypsta, sunku vaikščioti, sunku pritaikyti avalynę, tinsta pėdos.

Jei konservatyvus gydymas nepadeda, taikomas operacinis gydymas, tačiau jis yra sudėtingas, kompleksinis, atliekamos tiek minkštųjų audinių korekcijos, tiek sausgyslių sustiprinimo, sudėtingos kelių pėdos kaulų ašies keitimo ar pėdos sąnarių uždarymo operacijos. Operuojama taikant jau pasitvirtinusias metodikas, kad pakartotinės operacijos rizika būtų maksimaliai maža. Po šios operacijos reikalingas 2-3 mėnesių atsistatymo laikotarpis kaulų sugijimui, tad nešiojamas įtvaras, vaikštoma su ramentais. Tiek jaučiant estetinį diskomfortą, tiek skausmą pėdose – svarbu laiku nustatyti priežastį, taip bus išvengta komplikacijų ir, tikėtina – chirurginio gydymo.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Dažnas aukštakulnių avėjimas ir stovimas darbas gali atnešti bėdų (23/0) 

Kaip atgaivinti pėdų odą? (207/0) 

Mėgstate vaikščioti basi? Laiku atpažinkite pėdų ir nagų grybelį bei užkirskite jam kelią (159/0) 

Kokia burnos higienos nauda? (241/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0