24x7.lt

Saugios maudynės: kaip nenuskęsti? (81/0) 

Saugios maudynės: kaip nenuskęsti?Nors pavasaris šiemet neįprastai vėlyvas, artėjantis šiltasis metų sezonas kiekvienam asocijuojasi su poilsiu ir maudynėmis – jūroje, ežere, upėje, tvenkinyje. Deja, kartais maudynės baigiasi nelaime.

Higienos instituto duomenimis, 2020 metais Lietuvoje nuskendo 140 žmonių: 115 vyrų, 25 moterys. Daugiausia nuskendusių – 24 (21 vyras, trys moterys) – priklausė 55–59 metų amžiaus grupei. Panašus nuskendusiųjų skaičius ir ankstesniais metais: 2018-aisiais – 155, 2019-aisiais – 137.

Kodėl žmonės skęsta? Kaip išvengti tokios nelaimės? Kokiomis ligomis sergantys žmonės turėtų būti itin atidūs?

Dažniausios skendimų priežastys

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Ala Cholopova pasakoja, kad nuskęsti galima įvairiose vietose: upėje, ežere, jūroje, šulinyje, baseine ar net vonioje. Vis dėlto daugiausia žmonių nuskęsta, maudydamiesi natūraliuose atviruose vandens telkiniuose, ypač karščiausiais vasaros mėnesiais.

Pagrindinės paskendimų priežastys: pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas, informacijos apie saugumą (nesaugumą) vandenyje stoka, neapribotas patekimas prie vandens telkinių, priežiūros stoka, galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas.

Skendimo riziką gali padidinti alergija

Vilniaus Karoliniškių poliklinikos vaikų ligų gydytoja vaikų pulmonologė-alergologė Agnė Jagelavičienė atkreipia dėmesį, jog sergantieji alerginėmis ligomis maudynių vengti neprivalo, tik jie turi žinoti savo sveikatos būklę ir galimybių ribas.

„Alergija gali būti pavojinga, jei kyla sisteminė reakcija – anafilaksija. Prie vandens telkinių ir maudantis anafilaksiją alergiškiems žmonėms gali išprovokuoti kelios priežastys: alergija šalčiui, geliančių vabzdžių nuodams ar maistui. Atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, astma, atopiniu dermatitu) sergantiems asmenimis anafilaksiją gali išprovokuoti fizinis krūvis, maisto baltymai“, – pasakoja gydytoja.

Ji paaiškina, kad anafilaksija – tai ūmi alerginė ar hiperjautrumo reakcija, galinti baigtis mirtimi. Anafilaksija prasideda po kontakto su provokuojančiu veiksniu per kelias minutes ar valandą. Ji pasireiškia kelių organų – sistemų pažeidimu. Labai dažni anafilaksijos simptomai: išplitęs bėrimas (dilgėlinė), odos niežėjimas, gilesnių poodžio ar pogleivio sluoksnių patinimas (angioedema), pykinimas, spazminiai pilvo skausmai, švokštimas.

Taip pat dažni širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo, virškinimo sistemos simptomai, kartais – šokas.

Anafilaksiją gali sukelti ir neimuniniai veiksniai. Tai fizinis krūvis, staigūs temperatūros pokyčiai (šuolis į ledinį vandenį sukaitus), perkaitimas; alkoholis; medikamentai. Anafilaksijos riziką didina gretutinės lėtinės ligos, vyresnis amžius, alerginė astma anamnezėje, taip pat medikamentų, alkoholio vartojimas.

„Šalčiui alergiškam asmeniui nepatartina šokti į šaltą vandenį, ypač sukaitus, arba maudytis drėgnomis, vėjuotomis dienomis. Nepatartina plaukioti vieniems ar plaukti toli nuo kranto, kur sumažėja tikimybė sulaukti greitos pagalbos. Alergija šalčiui gali būti pavojinga sveikatai ir net gyvybei. Dažniausia alergijos šalčiui išraiška – odos paraudimas, niežėjimas ir dilgėlinė. Jei šaltas vanduo liečia visą kūną (pvz., plaukiant), gali išsivystyti generalizuota dilgėlinė. Jai išplitus gali išsivystyti Kvinkės edema (poodyje susikaupia skysčiai, stipriai patinstama), gali sutrikti kvėpavimas. Plaukiant šaltame vandenyje, atvėsus visam kūnui, galima sunki reakcija su sąmonės netekimu. To pasekmė – skendimas. Tačiau pasiplaukiojimas vasarą įšilusiame ežere paprastai nėra pavojingas“, – pasakoja A. Jagelavičienė.

Ji perspėja, kad prie vandens telkinių atidesni turėtų būti ir alergiški vabzdžių įgėlimams žmonės. Jei asmuo po vabzdžių įgėlimo anksčiau yra patyręs anafilaksiją, su savimi būtina turėti adrenalino injektorių, t. y. injekcinio adrenalino tirpalo pripildytą automatinį švirkštiklį, skirtą skubiam vartojimui. Jis išrašomas gydytojo, jei pacientui įvyko anafilaksinė reakcija ir yra didelė jos pasikartojimo rizika.

Atsargūs turi būti ir alergiški maisto baltymams

Gydytoja nurodo dar vieną galimą anafilaksijos priežastį – alergiją maisto baltymams.

„Paprastai žmonės, alergiški maistui, vengia jiems pavojingų produktų, tačiau pasitaiko visokių situacijų. Pakanka itin mažo kiekio alergeno, kad labai alergiškas maisto baltymams (pvz., žuvies, pieno, kiaušinio, riešutų) žmogus patirtų anafilaksiją. Jei, atsipalaidavęs prie vandens, asmuo paragaus maisto, kurio sudėties tiksliai nežino, arba, pavyzdžiui, atsigers iš stiklinės, iš kurios prieš tai gėrė kitas asmuo, valgęs riešutų, o žmogus jiems alergiškas, gali ištikti anafilaksija. Ne visada anafilaksijos simptomai pasireiškia per pirmąsias minutes po kontakto su alergenu. Jeigu per „pavojingą“ laikotarpį (iki valandos) alergiškas asmuo eis maudytis ir sisteminė alerginė reakcija prasidės būnant vandenyje, situacija tikrai gali baigtis blogai. Laimei, tai itin retos situacijos, tačiau svarbu neprarasti budrumo ir poilsiaujant“, – perspėja gydytoja A. Jagelavičienė.

Sergantiesiems alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, esant blogai savijautai, paūmėjus astmos ar alergijos simptomams, ji pataria pirmiausia suvaldyti ligą ir tik tada ilsėtis prie vandens.

Alergiškiems žmonėms, nusprendusiems vykti prie vandens telkinių, gydytoja rekomenduoja visuomet turi su savimi pasiimti būtiniausius medikamentus alergijos simptomams kontroliuoti ir ūmioms reakcijoms malšinti (vaistus nuo alergijos – antihistamininius preparatus, vaistus astmos gydymui, gydytojo išrašytą adrenalino švirkštą).

Saugių maudynių atviruose vandens telkiniuose taisyklės

  • Plaukioti tik gelbėtojų prižiūrimose vietose.
  • Maudytis tik šviesiu paros metu.
  • Maudytis tik iki gylį ribojančių plūdurų.
  • Į nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių bristi, o ne šokti.
  • Kaitinantis saulėje – vengti staigiai šokti į vandenį.
  • Plaukioti ant pripučiamų čiužinių nerekomenduojama, maudantis jūroje – draudžiama.
  • Vaikus prižiūrėti nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.
  • Nesimaudyti apsvaigus ir nežinomoje vietoje.

Kas gali atsitikti, jei maudysiesi apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų?

„Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų ir kitų psichoaktyvių medžiagų yra labai pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę“, – paaiškina A. Cholopova.

Ji perspėja, kad nesaugu maudytis vandens telkiniuose, kai nėra žinomas maudyklos dugnas ir gylis. Prie kranto gali būti seklu, tačiau už̌ kelių žingsnių jau galima nesiekti kojomis dugno arba, priešingai, dėl seklių dugno vietų, šokant į vandenį, galima patirti traumą.

Nežinomoje vietoje gali būti pavojinga dėl dugne esančios duobės, gulinčių akmenų ar styrančių medžių̨ šaknų. Pasitaiko atvejų, kai dugne yra šiukšlių, stiklo šukių, šakų, užlipus ant jų – parklumpama ar susižeidžiama.

Jei pajunti, kad pradedi skęsti...

„Jeigu žmogus užspringsta vandeniu, pirmiausia reikia išlikti ramiam, nepanikuoti, apsivertus ant nugaros ar nusisukus nuo bangos atsikosėti“, – pataria visuomenės sveikatos specialistė.

Patekusiems į srovę ar sūkurį A. Cholopova taip pat pataria nepanikuoti, pasirinkti lengviausią plaukimo būdą ir plaukti į šoną nuo srovės.

Jei esate netoli kranto, reikia šauktis pagalbos.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?

Anot A. Cholopovos, pamačius skęstantįjį, pirmiausia, reikia atkreipti aplinkinių dėmesį.

„Šaukite: „Žmogus skęsta!“. Kvieskite pagalbą, skambinkite numeriu 112. Arba paprašykite aplinkinių iškviesti specializuotą pagalbą.

Apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę.

Jei neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių“, – pasakoja A. Cholopova.

Į vandenį bristi lėtai, nesinaudoti pripučiamais ratais

Kartais žmogus ima skęsti dėl vandenyje jį ištikusio mėšlungio. Kaip jo išvengti?

„Mėšlungis gali ištikti dėl raumenų ir vandens temperatūrų skirtumo. Dėl to, prieš pradedant maudytis, reikėtų lengvai apšilti, į vandenį bristi lėtai – o ne staiga šokti. Taip pat prieš maudynes nerekomenduojama persitreniruoti – tai taip pat gali sukelti mėšlungį“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Kodėl negalima maudytis ant pripučiamų ratų, čiužinių? „Pripučiami ratai, čiužiniai yra labai lengvi. Pakanka net lengvo vėjo ir srovių jiems nunešti toli per trumpą laiką. Po kelių minučių pakrantė gali būti sunkiai pasiekiama. Čiužinys gali išslysti ir apsiversti. Bet kuri pripučiama priemonė gali turėti paslėptą defektą, kurį ne visada galima laiku aptikti. Dėl to iš jo gali išeiti oras ir pripučiama priemonė praras plūdrumą“, – paaiškina A. Cholopova.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą skendusiam žmogui?Pradėti gaivinti skendusį žmogų specialistė pataria tik ištraukus jį iš vandens. Patikrinkite, ar žmogus sąmoningas, atverkite kvėpavimo takus, patikrinkite, ar kvėpuoja.

Atliekant pradinį gaivinimą skenduoliui, labai daug dėmesio skiriama gelbstintiesiems įpūtimams, kad kuo skubiau būtų sumažintas deguonies badas skenduolio organizme. Jei žmogus nesureagavo į penkis gelbstinčiuosius įpūtimus, jis turėtų būti paguldytas ant kieto pagrindo, nes krūtinės ląstos paspaudimai vandenyje yra neefektyvūs.

Sveikatos stiprinimo fondas„Atlikite pradinio gaivinimo veiksmus atlikdami 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir du įpūtimus. Daugumai skenduolių širdis sustoja todėl, kad plaučiai nesugebėjo tiekti pakankamai deguonies širdžiai, dėl to išsivystė deguonies badas. Įpūtimai šiuo atveju yra labai svarbūs – vien tik krūtinės paspaudimai nepadės“, - aiškina specialistė.

Esant galimybei po pradinio gaivinimo veiksmų ji pataria panaudoti išorinį automatinį defibriliatorių: nusausinti nukentėjusiojo krūtinę, uždėti elektrodus ir sekti defibriliatoriaus garsinius ar vaizdinius nurodymus.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Genovaitė Privedienė

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


24x7.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 
Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos




Kontaktai
Skaitos kompiuterių servisas UAB
Farmacinių informacinių sistemų skyrius
K.Petrausko 19A, Kaunas
tel: (8~37) 330 220

vaistai.lt facebooke