Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad pasibaigus 2020 metų oficialiam maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatyta, kad šį  maudymosi sezoną nė karto maudyklų vandens trumpalaikės taršos atvejų nebuvo Tauragės ir Telšių apskrityse. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Šį maudymosi sezoną 75 proc. maudyklų vanduo atitiko higienos normos reikalavimus ir 25 proc. stebėtų maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša, 2019 m. trumpalaikė tarša buvo nustatyta 21 proc. maudyklų, o 2018 m. – 19 proc. maudyklų.

Vertinant maudyklų vandens kokybės kaitą šį sezoną, nebuvo nustatyta maudyklose trumpalaikės taršos prieš maudymosi sezoną, o problemiškiausia  situacija dėl maudyklų vandens kokybės buvo birželio mėnesį, kada 12 proc. tirtų maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša. Liepos mėnesį – 9 proc., rugpjūčio mėnesį – 2,5 proc., rugsėjo mėnesį – 5 proc. tirtų maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša.

2020 metų oficialaus maudymosi sezono maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai pagal Lietuvos apskritis: Tauragės ir Telšių apskrityse – 100 proc., Kauno apskrityje – 84 proc., Vilniaus apskrityje – 83 proc., Šiaulių apskrityje – 82 proc., Alytaus apskrityje – 75 proc., Utenos apskrityje – 72 proc., Klaipėdos apskrityje – 63 proc., Panevėžio apskrityje – 62 proc.,  Marijampolės apskrityje – 50 proc. maudyklų vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus.

Švariausias vanduo, vertinant pagal paviršinius vandens telkinius ir mikrobiologinius parametrus, 2020 m. buvo tvenkinių ir ežerų maudyklose: atitinkamai 83 ir 79 proc., o 62 proc. tirtų upių maudyklų nebuvo nustatyta trumpalaikė tarša. Trumpalaikė tarša buvo nustatyta: Alytaus apskrities (Alytaus Mažosios Dailidės ežere, Lazdijų rajono Baltajo ir Snaigyno ežeruose), Kauno apskrities (Kauno miesto Panemunės paplūdimyje), Klaipėdos apskrities (Klaipėdos miesto Smiltynės I ir II paplūdimiuose, Palangos bendrojo, Palangos bendrojo ties Birutės parku, Palangos moterų, Palangos bendrojo ties Rąžės upės žiotimis, Šventosios moterų), Marijampolės apskrities (Marijampolės II tvenkinio ir Marijampolės rajono Žaltyčio ežero, Vilkaviškio rajono Vištyčio ežero), Panevėžio apskrities (Biržų miesto Širvėnos ežero Centrinio, Kupiškio Lėvens tvenkinio ir Indubo ežero, Lėvens upėje prie Lėvens pagrindinės maudyklos ir Pasvalio miesto parko), Šiaulių apskrities (Kelmės rajono Gauštvinio ežero, Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinio, Šiaulių miesto Rėkyvos ežero), Utenos apskrities (Anykščių rajono Šventosios upės, Utenos rajono Tauragno ir Alaušo ežerų, Zarasų rajono Sartų ežero), Vilniaus apskrities (Vilniaus miesto Neries upės Žirmūnų, Trakų rajono Skaisčio ir Lentvario ežerų, Širvintų rajono Širvintų tvenkinio) maudyklose.

Savivaldybės papildomai buvo užsakiusios tirti vandens kokybę 121-oje gyventojų pamėgtų rekreacinių zonų. Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė daugiausia buvo tiriama Šiaulių ir Kauno apskrityse, atitinkamai 27-iose ir 26-iose zonose. Kiek mažiau Vilniaus apskrityje – 21, Utenos apskrityje – 12, Tauragės apskrityje – 11, Alytaus ir Klaipėdos apskrityse – po 8, Telšių – 6 rekreacinėse zonose. Vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų 20 šių zonų: gegužės mėnesį − 0,8 proc., birželio ir rugsėjo mėnesį po 4 proc., liepos mėnesį − 5 proc., rugpjūčio mėnesį – 7 proc. šių zonų buvo nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, šalyje maudyklų vandens kokybę buvo būtina pradėti tirti ne anksčiau kaip 10 d. prieš maudymosi sezoną  ir reguliariai tikrinti kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Laboratorijose maudyklų vandens mėginai buvo tyriami pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų vandens mėginiuose turėjo būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus maudyklų vandens tyrimus reikėjo atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitiko higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turėjo būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

2020 m.  maudymosi sezoną intensyvus melsdumblių išplitimas buvo pastebėtas Biržų rajono Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose, taip pat Kauno marių I ir II paplūdimių maudyklose, todėl šiose maudyklose buvo nerekomenduota nesimaudyti ar drausta maudytis.

Maudyklose vandenyje išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie sveikatai keliamą grėsmę, buvo atliekami tyrimai ir, radus didesnį melsvadumblių nei 100 000 ląstelių/ml kiekį, buvo nerekomenduojama ar draudžiama maudytis tol, kol išnyks grėsmė sveikatai. Tyrimai turėjo būti atliekami ne rečiau kaip kas dvi savaites tol, kol melsvadumblių kiekis sumažės iki rekomenduojamos vertės – mažiau nei 20 000 ląstelių/ml. Nustačius didesnį nei 20 000 ląstelių/ml melsvadumblių kiekį, buvo rekomenduota nesimaudyti maudykloje, o nustačius didesnį nei 100 000 ląstelių/ml melsvadumblių kiekį – uždrausta maudytis.

Informaciją parengė Gražvydė Norkienė,
Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja,
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Po pirties – į ledinį vandenį: ar naudinga sveikatai? (29/0) 

Kiek vandens reikia išgerti per dieną: apskaičiuoti galima pagal formulę (59/0) 

Geomagnetinė audra: kaip pasirūpinti savo sveikata? (54/0) 

Kokią klaidą darome gerdami vandenį (62/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0