Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad į orą išmetamų teršalų koncentracija vis dar per didelė ir oro užterštumas išlieka viena iš pagrindinių aplinkos problemų, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos gyventojai. Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių.

Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinką chemines medžiagas, galinčias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų bei neigiamai veikti aplinką. Į orą išmetamas sieros dioksidas naikina augmeniją, blogina dirvos, vandens telkinių, statybinių medžiagų kokybę, kenkia žmonių sveikatai, skatindamas astmos ir chroniškų plaučių ligų vystymąsi. Amoniakas gali sukelti eutrofikaciją: nitratų dalelės, susiformavusios ore dėl cheminių reakcijų su išmestu į orą amoniaku, turi žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Amoniakas kenkia ir gyvūnų sveikatai.

Degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt. Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 % aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų. Dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).

Gyventojams primename, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.

Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, dioksinų).

Lietuvos veiksmai siekiant sumažinti neigiamą oro taršos poveikį

Aplinkos oro tarša laikoma prioritetine aplinkosauginių problema. Siekiant įvertinti aplinkos oro kokybę ir išryškinti teritorijas, kuriose susirado didžiausia tarša, nustatyti taršos priežastis, vykdomas aplinkos oro užterštumo teritorinis modeliavimas, kaupiami duomenys apie oro teršėjus, meteorologiniai parametrai ir kt., vykdomas valstybinis aplinkos oro monitoringas oro kokybės tyrimų stotelėmis, pasyviais sorbentais (Valstybinį monitoringą vykdo Aplinkos apsaugos agentūra). Aplinkos oro kokybė priklauso ne tik nuo išmetamų teršalų emisijų, teršalų išsisklaidymo sąlygų, vėjo krypties, kitų meteorologinių sąlygų, aplinkos reljefo, užstatymo, gamtinės aplinkos ir kt. Susipažinti su aplinkos oro tarša Lietuvos miestuose galima Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose teršalų emisiją į atmosferą sudaro: transporto (autotransporto, geležinkelių ir oro transporto), energetikos objektų, pramonės įmonių ir namų ūkių išmetami teršalai, taip pat nešmenys iš kitų užsienio šalių, ypač iš pietinių valstybių.

Siekdama mažinti neigiamą teršalų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai 2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą.

Kaip galime sumažinti išmetamų kenksmingų teršalų kiekį?

Siekdami sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį, pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiūvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisija. Kaip buvo minėta, užteršto kuro (pavyzdžiui, impregnuotos, dažytos medienos), atliekų deginimas taip pat sukelia didesnę nei įprasta kenksmingų žmogaus sveikatai degimo produktų emisiją. Todėl gyventojai turėtų nedeginti savo krosnyse atliekų, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų vaikų sveikata.

Atminkite, kad pagrindinės tinkamos kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.

Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.

Šiais metais šildymo sezonas jau įsibėgėjo. Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius. Rūpinkimės savo ir savo artimųjų sveikata.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Aira Jasalinytė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Tvarkydami aplinką neterškime oro (117/0) 

Oro užterštumas padidėja dėl individualių namų šildymo (173/0) 

Fejerverkai – ir šventinės ugnys, ir grėsmės užtaisas (129/0) 

Individualių namų atsakingas šildymas (191/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0