Ogi visai paprastai! Pradėkite nuo pačių menkiausių smulkmenų jau dabar! Kasdien atlikdamos paprastus pratimus, ugdysite atmintį, pastabumą, jausitės akylesnės, žvalesnės ir išradingesnės. Taigi neužsisėdėkite vienoje vietoje, o imkitės darbo! Šie pratimai pravers ir mokiniams, ir studentams, kurie jaučiasi išsiblaškę, sunkiai įsimena reikiamą informaciją.
1. Jei nuolat sprendžiate kryžiažodžius, galvosūkius ir mįsles, tuomet jums reikia rimtesnio iššūkio. Pavyzdžiui, pabandykite įprastus darbus atlikti ne dešine, o kaire ranka (ir atvirkščiai): valykitės dantis, šukuokitės plaukus, valgykite sriubą ar salotas ir pan. 

Kai ranka tiesis paimti spurgą ar saldų pyragaitį, pagalvokite, kiek kalorijų slypi šiame skanėste. Ar žinojote, kad saldumynai prideda papildomų kilogramų ir atima nemažai sveikatos?.. Mitybos specialistai teigia, kad saldumynus reikėtų valgyti tik per šventes. Tortai, bandelės, šokoladas – nekasdienis maistas, juolab jais nevalia mėgautis iškart po sočių pietų ar vakarienės. Pagal maisto derinimo principus desertą galima valgyti tik tarp valgymų. Jei esate įpratusi po kepsnio ir lėkštelės sriubos pasimėgauti torto gabalėliu, anksčiau ar vėliau turėsite sveikatos sutrikimų. 

Specialistai kiekvieną dieną rekomenduoja pradėti puodeliu šilto vandens su citrinos skiltele. Kodėl būtent citrinos? Visų pirma, citrinose gausu mūsų organizmui naudingųjų medžiagų: vitaminų C, B, kalcio, geležies, magnio, kalio. Kadangi grynos citrinų sultys gali pakenkti jūsų dantų emaliui, rekomenduojama jas skiesti drungnu vandeniu. 15-30 minučių iki pusryčių išgerta stiklinė šio gėrimo, garantuoja ir sveikatą, ir puikią nuotaiką, žvalumą ir geresnę medžiagų apykaitą. 

Nerimas, padažnėjęs širdies plakimas, įtampa raumenyse, nuovargis – pirmieji nuolatiniame strese gyvenančio žmogaus sveikatos sutrikimo požymiai. Kas yra psichinė sveikata ir kodėl būtina ja rūpintis? Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna sutiko pasidalinti įžvalgomis iš būsimo savo pranešimo parodoje „Baltmedica 2013“. Parodoje gydytojas kalbės apie tai, kas yra stresas, kokios jo priežastys ir kaip išmokti jį valdyti. 

Mūsų senatvė prasideda nuo 30-35erių metų. Maždaug tokio amžiaus baigiasi savaiminiai organizmo palaikymo resursai. Jei žmogus nustoja judėti, visos kūno funkcijos pradeda pamažu stabdyti savo veiklą. Gamta nebeplanuoja ilgai delsti, ruošiasi tokį kūną laidoti. Todėl palaikyti kūno aktyvumą kiekvienam privaloma ne dėl stangrios odos, tinkamo svorio ar kitų gražios išvaizdos atributų, bet pirmiausia dėl gyvybės. Judėti reikia tam, kad kūno sistemos galėtų sklandžiai funkcionuoti toliau. 

Daug žmonių pastebi, kad skaitymas jiems yra puikus poilsio būdas. Knygos – poilsio sudedamoji dalis, tam tikra terapija, savipagalba ar dar kas nors daugiau sveikatai? Kas yra ta biblioterapija, gydymasis skaitymu, ir kuo biblioterapija skiriasi nuo įprasto skaitymo? Apie tai kalbėjomės su žinomu šalies psichiatru-psichoterapeutu, ne vieno gydymo metodo Lietuvoje pradininku, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėju Aleksandru Alekseičiku ir Lietuvos technikos bibliotekos duomenų bazių administratore Lina Mikučionyte. 

Ilgi ir šalti vakarai, rūpesčiai namuose ir darbe, naujos patirtys. Taip pat intensyvus gyvenimo tempas. Nesvarbu, – gyveni Vilniuje ar Niujorke. Ir dar aibė kitų šiuolaikinio pasaulio elementų, sukeliančių mums stresą. Deja, streso neišvengsime. Tai natūrali apsauginė organizmo reakcija į išorės dirgiklius. Tačiau daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio į situacijas bei įvykius. Be to, su įtampa, stresu galima išmokti efektyviai kovoti, o galiausiai ir ramiau, adekvačiau į viską reaguoti.